Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Tarybos nuomone, gegužės 1 dieną uždarytas laikraštis „Lietuvos žinios“ – rimtas signalas Lietuvos visuomenei ir valdžiai, jog kokybiškai žiniasklaidai bei žurnalistikai išlikti būtinas sutelktas dėmesys ir tikras, o ne deklaratyvus rūpestis.
Kaip buvo pranešta viešai, nuo gegužės 1 dienos likviduojama UAB „Lietuvos žinios”, kuri leido dienraštį „Lietuvos žinios”, Jonavos rajono laikraštį „Naujienos” ir portalus lzinios.lt bei jonavosnaujienos.lt. „Lietuvos žinios” – vienas seniausių Lietuvos laikraščių, įsteigtas 1909 metais vietoje pirmojo lietuviško laikraščio „Vilniaus žinios”, leisto po spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis panaikinimo.
Nors „Lietuvos žinių” bendrovėje nebuvo įkurta profesinė sąjunga, LŽS pasirengusi visiems kolegoms suteikti būtiną teisinę ir kitokią pagalbą. LŽS Taryba viliasi, jog redakcijoje esančių LŽS narių ir darbo tarybos glaudus bendradarbiavimas su darbdavių atstovais net ir tokioje sudėtingoje situacijoje padės priimti ir įgyvendinti socialiai atsakingus sprendimus. Priverstinis sprendimas stabdyti nuostolingai dirbusį dienraštį ir kitas žiniasklaidos priemones yra suprantamas. Tačiau LŽS Taryba viliasi, jog gerą vardą turintys prekės ženklai ateityje gali sulaukti potencialių investuotojų ir pirkėjų, kurie tęs leidybą.
Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba, susipažinusi su viešai prieinama informacija apie UAB „Lietuvos žinios” leidybinę veiklą, teigia, jog šiai bendrovei kilę iššūkiai ir sunkumai ne tik susiję su konkrečios bendrovės situacija, bet ir yra sisteminių Lietuvos žiniasklaidos rinkos problemų rezultatas. Kokybišką žurnalistinį turinį kuriančios laikraščių redakcijos jau daugelį metų patiria spaudimą dėl konkurencinės aplinkos su interneto žiniasklaida. Dideli spaudos leidinių spausdinimo ir platinimo išlaidos bei nenuosekli valstybės politika nustatinėjant PVM spaudai bei kompensuojant šias išlaidas leidėjams trikdė stabilią veiklą. Milijonai eurų, kuriuos kasmet valdžia skiria vadinamajam veiklos viešinimui, iškreipia žiniasklaidos rinką. Ne visada skaidrus ir dažnai neefektyvus viešinimo paslaugų užsakymas reikalauja esminių reformų.
Skaudžiai Lietuvos spaudai smogė ir valstybės įmonės Lietuvos paštas nuolat brangstantis bei nestabilus ir nekokybiškas spaudos pristatymas prenumeratoriams, ypač rajonuose. Valstybės parama kokybiškam žiniasklaidos turiniui per Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą yra labiau simbolinė ir nebeatitinka rinkos poreikių. Valstybės paramos žiniasklaidai modelis tapo politinių norų įkaitu, o ne realių sprendimų instrumentu. Valdžios sprendimais nuolat siaurinamos galimybės užsidirbti spaudai ir iš reklamos – daugėja reklamos draudimų, reklamos užsakovai vis dažniau renkasi liberaliau reguliuojamą ir konkurencingesnę kainą siūlančias interneto platformas, veikiančias net ir kitų šalių teritorijose.
Atsižvelgiant į situaciją dėl UAB „Lietuvos žinios” veiklos stabdymo, LŽS ragina Kultūros ministeriją ir LR Seimo Kultūros komitetą visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti situaciją spaudos ir kitos žiniasklaidos rinkoje. Taip pat valdžios institucijos turėtų ypač atsargiai vertinti bet kokias naujas iniciatyvas, ribojančias žiniasklaidos priemonių veiklą. Tai leistų kartu su asocijuotomis struktūromis ieškoti bendrų esminių sprendimų, skatinančių kokybinės žurnalistikos ir socialiai atsakingų žiniasklaidos priemonių plėtrą. Prioritetiniu klausimu turėtų tapti tikslingos valstybės paramos žiniasklaidai modelio svarstymas ir būtinų sprendimų priėmimas.
LŽS Tarybos inf.
