Žinoti, kas vyksta pasaulyje, ypač Rusijos agresyvaus karo kontekste, yra būtina. Visuomenę pasiekia gausybė įvairios informacijos iš skirtingų šaltinių, todėl, savaime suprantama, dezinformacija ar propaganda taip pat mūsų neaplenkia. Pasaulyje žinomas propagandistas Hitleris yra rašęs, kad efektyvi propaganda turi būti nukreipta į žmonių jausmus, o ne į mąstymo sugebėjimus.
Propaganda pasiekė absurdo lygį
Propaganda remiasi nuolat kartojamomis formulėmis, siekiant įtvirtinti tam tikras idėjas visuomenės mąstyme. Tai viena iš dažniausiai naudojamų technikų propagandoje.
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ propaganda apibūdinama kaip idėjų ir kitokios informacijos skleidimas siekiant paveikti ar paskatinti tam tikrą požiūrį, elgseną ar veiksmus, naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija. Dažniausiai propaganda pasitelkiama siekiant politinės įtakos.
O štai dezinformacija dažnai tampa vienu iš propagandos įrankių, kuriuo siekiama padaryti žalą ar įtaką skleidžiant klaidinančią informaciją.
Akivaizdu, kad Rusijos propaganda jau pasiekė absurdo lygį. Tai suprasti leidžia Kremliaus skleidžiami kliedesiai apie tai, kaip rusai Ukrainoje neva gina tradicines vertybes, lėktuvus numuša paukščiai ar Putino sąmojai apie tai, kad Vakarai prieš Rusiją pradėjo „tikrą karą“, kai vos kelios valandos prieš šį pareiškimą Maskva paleido ugnį į civilinės infrastruktūros taikinius Ukrainoje.
Jei žiūrėtume atmerktomis akimis, matytume daug informacinio šlamšto
Informacija dauguma esame įpratę dalytis. Neretai dalijamės ir dezinformacija norėdami įspėti bei informuoti kitus apie viešinamą neteisėtą informaciją. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokį veiksmą atlikę patys tampame propagandos platintojais.
„Jeigu tai yra dezinformacija ar klaidinimas, kuriuo skatinama karo agresija ir palaikomi agresoriaus veiksmai, skatinama tautinė rasinė neapykanta, tai visus rastus tokio turinio pranešimus būtina fiksuoti ir perduoti epolicija.lt“, – teigė karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys.
Eksperto nuomone, jei žiūrėtume atmerktomis akimis, neišvengiamai turėtume matyti pasaulį, kuriame gausu informacinio šlamšto, suvynioto į blizgų popierėlį, kaip, pavyzdžiui, Kalėdų silkių ar kitokių gėrybių dalijimasis šventiniu periodu vietoje žmogiško artumo ir šilumos. Visgi šiuolaikiškos, liberalios visuomenės moralės pamatai grindžiami vertybių parodijomis.
„Skirtingų standartų moralę formuoja nykus melas, kuris pakišamas skirtingais jo atspalviais – netiesa, pusiau tiesa, daline tiesa, trupučiu tiesos. Tam yra ir statistinis – psichologinis pagrindas: akivaizdų melą mes atmetame, o melą, praskiestą dalimi tiesos, priimame kaip tikėjimo dogmą, skelbiame ją kitiems ir esame pasirengę už ją numirti. Melo kojos trumpos, tačiau šaknys ilgos. Gūdžiais viduramžiais melo ir gandų taktiką itin sėkmingai naudojo Čingischanas ir kiti mongolų- totorių ordų vadeivos, siekdami įbauginti priešą, priversti jį pasiduoti. Toliau visada ėjo žudynės, masinės egzekucijos, kankinimai, skerdynės, nepaliekant nė vieno gyvo. Melo ir prievartos pagimdyto kūrinio, siaubo imperijos paveldėtojas gerai išmoko šias pamokas. Šiandien jis Vakarų pasauliui grasina ultimatumu…“ – apie tai, kaip pasaulyje, pasitelkiant melą, plinta kraupaus blogio apraiškos, kalbėjo A. Navys.
Mes žaidėme demokratiją, o kaimynė Rusija šlavė miestus
Deja, tiesą ir kartais skaudžią realybę matyti, suvokti bei pripažinti ne visada nori ne tik visuomenė, bet ir pasaulio vadovai. Gynybos ir saugumo eksperto pastebėjimu, tuo laiku, kai mes žaidėme demokratiją, mūsų kaimynas salvinėmis raketinės artilerijos sistemomis šlavė miestus, bombardavo ligonines, dujomis nuodijo vaikus.
„Mes plojome jaunajai senyvo alkoholiko atstovaujamai demokratijai Kremliuje, kai tuo metu Samaški kaime, Čečėnijoje, buvo deginami gyvi vaikai. Kas bandė pabėgti – buvo nušauti. Rusijos kariai juokėsi, o Vakarai reiškė susirūpinimą. Nepraėjus ir savaitei po šių įvykių, galingiausios pasaulio valstybės vadovas Bilas Klintonas stovėjo apsikabinęs Borisą Jelciną Maskvoje ir šlovino Rusijos armiją parade, skirtame pergalei prieš „nežmonišką blogį“ pažymėti.
Tuo metu tiek Jelcinas, tiek jo įpėdinis Putinas labai aiškiai suprato siunčiamą pritarimo signalą. Paskui buvo Groznas, Goris, Mariupolis, Doneckas, Alepo. Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo arba buvo suluošinti, šimtams tūkstančių nepataisomai sugriuvo gyvenimai.
Mes kovojame už žmogaus teises į socialinę lytį ir deklaruojame esą pasirengę ginti silpnesniojo pusę, o Rusija jau seniai sėja mirtį. Mes išreiškiame susirūpinimą, o Kremliuje aidi nevaldomas juokas. Mes teisiame galimai nacių gestą demonstravusį jaunuolį, tačiau nusikaltėlį, davusį įsakymą (ar bent jau pritarusį) numušti civilinį lainerį, kviečiame prie derybų stalo.
Mes mokome kitus apie priešišką melą ir propagandą, tačiau tikriems rusofašistams teikiame apdovanojimus už kovą už demokratiją ir žmogaus laisves net nepastebėdami, kaip mūsų pačių smegenys yra praplautos.
Jei ir toliau žiūrėsime plačiai užmerktomis akimis, ugnis, o ne dujos šildys Europos šalių sostines.
Ir jokio trečiojo pasaulinio karo nebus – mes pasiduosime dar jam neprasidėjus“, – apie pasaulyje tvyrančią realybę, kuri slepiama po vertybių parodijų kaukėmis kalbėjo A. Navys.
Svarbu tikrinti informąciją ir laimėti karą savo galvose
XXI amžiuje vykstantis karas ypač pasižyminti informacinių, psichologinių operacijų atakomis, kurių metu sukeliamos tam tikros visuomenės nuotaikos. Todėl labai svarbu išmokti emociškai kontroliuoti esamą situaciją ir laimėti karą pirmiausia savo galvose.
Išgirdus ar perskaičius tam tikrą informaciją svarbu atskirti, ar tai nėra dezinformacija, užduodant sau klausimus: kas, ką, kada, kur, kodėl.
Kas? Kas parašė ar pasakė apie tai ką perskaitėme ar išgirdome? Svarbu sužinoti apie interneto puslapį ar leidinį, kuriame publikuojama informacija, ir straipsnio autorių, nes kokybišką turinį kuriantys autoriai nesibaimina identifikuoti savęs. Taip pat svarbu pasidomėti autoriaus kvalifikacija ir kitais jo publikuotais darbais, straipsniais.
Ką? Vertinant straipsnio kokybę, svarbu atkreipti dėmesį, ar jame pateikiamos skirtingos nuomonės, į situaciją žvelgiama iš skirtingų pusių. Studijuojant teksto turinį vertėtų atkreipti dėmesį į klaidas. Dažniausiai patikimi straipsniai būna praėję ne vieną redagavimo patikrą prieš juos publikuojant, todėl vertingą informaciją pateikiančiuose straipsniuose klaidų neturėtų būti.
Kada? Svarbu stebėti, ar pateikiama informacija nėra pasenusi, nes pasenusi ji gali būti nebeaktuali arba paneigta naujais faktais.
Kur? Pravartu patikrinti svetainės, kurioje publikuojamas straipsnis, adresą. Jei informacija pateikiama socialiniuose tinkluose, reikėtų nepamiršti, kad socialiniai tinklai yra dalijimosi platforma, o ne žinių agentūra.
Kodėl? Vertinant informaciją svarbu įsitikinti, ar pateikiami faktai yra teisingi, ar visgi jais siekiama įtikinti, sukelti emocijas nepateikiant argumentais pagrįstų situacijos įrodymų.
Karas persikelia į informacinę erdvę
A. Navio teigimu, karas vis labiau persikelia į informacinę erdvę. Pavyzdžiui, šiame Rusijos prieš Ukrainą kare tapo labai populiarus žodis „kontrpuolimas“. Tai yra, kai viena pusė puola, o kita surengia pasitinkamąjį puolimą, ką ukrainiečiai neseniai ir padarė Donecko fronte. Deja, žiniasklaidoje nuo pat karo pradžios šis žodis buvo vartojamas ten, kur iš tiesų ne visada tiko. Tai tik vienas pavyzdys, kaip vienas neteisingas žodis pakeičia prasmę ir iškreipia tikrovę. Todėl apie karo veiksmus turime begalę lengvai prieinamos informacijos, kurią dažnai stengiamasi pateikti kuo įdomiau, bet ne visada teisingai.
„Kiekviename kare siekiama klaidinti priešą. Dabar informacijos yra tiek, kad klaidinamas ne tik priešas, bet ir visuomenė, politikai. Pastarųjų atžvilgiu tai nėra gera situacija, nes jų nuomones formuoja žiniasklaidos antraštės, o ne tikra informacija. Todėl antraščių kūrėjai savo darbą turėtų atlikti atsakingai“, – mintimis dalijosi A. Navys.
Norint išvengti informacinio karo skleidžiamų pasekmių svarbu ne tik tikrinti gaunamos informacijos patikimumą, bet ir neapkrauti savęs gausiu kiekiu informacijos, o naujienoms sekti per dieną skirti ne daugiau kaip 10 ar 20 minučių. Ekspertų teigimu, nuolatinis informacijos apdorojimas vargina žmogaus emocinę būseną.
Šis straipsnis buvo iš dalies finansuojamas Jungtinių Valstijų valstybės departamento dotacijos lėšomis. Šiame straipsnyje pateiktos nuomonės, išvados ir teiginiai yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento nuomonę, išvadas ir teiginius.
Parengta pagal VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros inf.
