Aplinkos ministerijos skaičiavimais, iš viso į sąvartynus kasmet išvežama apie 490 tūkstančių kilogramų perdirbti netinkamų komunalinių atliekų. Ir tai neskaičiuojant pramonėje susidarančių atliekų. Tokie skaičiai įspūdingi ir keliantys iššūkių. Ką daryti, kad atliekų sąvartynuose kauptųsi kuo mažiau? Kaip galima jas įdarbinti?

Atsakymas – deginti

Atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje grindžiamas pagrindiniais principais, kai didžiausias dėmesys skiriamas atliekų prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui. Deja, apie 40–50 proc. komunalinių atliekų perdirbimui netinkamos, todėl Europos valstybės ieško efektyviausių būdų, kaip jas panaudoti.

Ilgametė patirtis parodė, kad geriausias sprendimas – deginti. Deginti ne šiaip, o atgaunant energiją. Kogeneracinėse jėgainėse perdirbimui netinkamos atliekos deginamos ir taip  išvengiama atliekų vežimo į sąvartynus ir dar gaunama papildoma nauda – tiek elektros, tiek šilumos energija.

„Energijos gamyba iš atliekų yra vienas iš efektyvaus atliekų panaudojimo aspektų“, – tikino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Jam antrino Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Saulius Barauskas. „Toks energijos gamybos būdas daug naudingesnis sostinei, kadangi jo metu naudojamas ir atsinaujinantis kuras (biokuras), ir vietinis iki šiol nenaudotas kuras (komunalinės atliekos). Vertinant šių kuro rūšių kainą ir lyginant ją su iškastinio kuro (gamtinių dujų) bei gan taršiomis ir Europos Sąjungos mastu nepropaguojamomis anglimis, be abejo, kad labiausiai šilumą ir elektrą apsimoka gaminti tik kogeneracijos būdu. Energetine prasme, kogeneracijos ciklas yra apie 40 proc. efektyvesnis, palyginti su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba“, – vardijo privalumus jis.

Šimtai pavyzdžių

Vilniuje 2019 metais savo veiklą pradės moderni ir saugi kogeneracinė jėgainė. Tai bus viena iš daugelio Europoje veikiančių jėgainių, tad toks atliekų tvarkymo būdas – patikimas ir išbandytas.

Šiuo metu senajame žemyne veikia daugiau nei 450 tokio tipo elektrinių. Labiausiai aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo srityse pažengusių valstybių gyventojai visiškai nebesistebi miestų centruose ir gyvenamosiose vietovėse stovinčiomis kogeneracinėmis elektrinėmis. Energiją, atgaunamą iš atliekų, plačiai naudoja didžiausios Europos Sąjungos sostinės – Londonas, Stokholmas, Kopenhaga, Viena ir kitos.

„Tokios tipo jėgainės Europoje veikia miestų centruose, kadangi tik esant arti energijos vartotojų galima efektyviausiai patiekti pagamintą šilumos ir elektros energiją būstams. Pavyzdžiui, Austrijos sostinėje Vienoje pačiame centre veikia net 4 galingos atliekų deginimo jėgainės. Vienos iš jų – „Spittelau“ – veikiančios nuo 1992 metų, atstumas iki Vienos centro – vos 3 km. Jėgainė šiluma aprūpina daugiau nei 60 000 namų ūkių Vienoje“, – aiškino D. Krinickas.

Visiškai saugu

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje dėl įdiegtų šiuolaikinių dūmų valymo įrenginių bus užtikrinta saugi ir netarši energijos gamyba.

„Atliekų deginimo įrenginio išmetamiesiems dūmams valyti bus naudojamas moderniausias pusiau sauso tipo valymo įrenginys, kaip reagentus naudojantis gesintas kalkes ir aktyviąją anglį, taip pat kietųjų dalelių galutiniam sugaudymui bus įrengti rankoviniai filtrai. Ši technologija plačiai naudojama pasaulyje ir yra pažangiausia“, – apie dūmų valymo technologijas pasakojo D. Krinickas.

Dūmų valymo įrenginių veiksmingumą įrodo ir Klaipėdoje jau veikiančios jėgainės pavyzdys – remiantis tyrimais, teršalų koncentracija „Fortum Klaipėda“ jėgainės išeinančiuose dūmuose yra keliasdešimt kartų mažesnė, nei leidžiama pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje numatoma deginti iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių antriniam panaudojimui netinkamų komunalinių atliekų. Nors kiekis nemažas, deginant atgautąjį kietąjį kurą – nauda ir aplinkai, nes CO2 išskiriama gerokai mažiau nei deginant iškastinį kurą. „Skaičiuojama, kad anglies dvideginio išmetimas į aplinką, kuris susidarytų deginant iškastinį kurą, naudojant jėgainę bus sumažintas iki maždaug 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus“, – teigė S. Barauskas.

Investicijos šilumai piginti

Džiugi žinia, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė, degindama atliekas, ne tik prisidės prie atliekų mažinimo sąvartynuose, aplinkos taršos mažinimo, bet ir mažins šildymo kainas. Pasak Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinio direktoriaus, jėgainė pagamins apie 40 proc. Vilniuje centralizuotai tiekiamos šilumos, kuri bus dar ir pigesnė. Jau 2019 m. vilniečiai galės sutaupyti, nes šilumos kaina bus apie 35 proc. pigesnė nei 2016 metais. Skaičiuojama, kad tai gyventojams leis sutaupyti apie 13 mln. Eur.

Bendra atliekų ir biokuro jėgainės projekto vertė siekia apie 350 mln. Eur, iš jų 147 mln. Eur – atliekų deginimo jėgainės projekto vertė. Šiai jėgainės daliai Aplinkos ministerija jau skyrė 48,5 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014– 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

Europos socialinis fondas