Edmundas Pupinis: apie veiklą Seime, naująją Vyriausybę ir Utenos rajono reikalus

Kiekvienais metais, tarp rudens ir pavasario sesijų, Seimo narys Edmundas Pupinis lankosi Utenos rajono seniūnijose ir už savo veiklą Seime atsiskaito rinkėjams. Visgi šie metai kitokie – dėl pandemijos gyvi susitikimai su gyventojais įvykti negali. Vietoje to pristatome pokalbį su E. Pupiniu. Jame Seimo narys pateikia informaciją apie pareigas ir veiklą parlamente, aptaria naująją Vyriausybę ir uteniškiams aktualius klausimus.

Praėjusį rudenį darbą pradėjo naujos sudėties Seimas. Kokias pareigas einate šiame parlamente?

Kiekvienas Seimo narys turi priklausyti frakcijai ir bent vienam iš penkiolikos skirtingų Seime esančių komitetų. Šią kadenciją frakcijoje tenka darbuotis pirmininko pavaduotoju, taip pat, kaip ir praėjusią kadenciją, dirbu Švietimo ir mokslo komitete, todėl kadencijos metu daugiausia kuruosiu švietimo klausimus. Ministrės Pirmininkės teikimu neseniai buvau paskirtas į darbo grupę, kuri ruoš nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą. Švietimą dauguma politinių jėgų laiko šalies prioritetu, todėl tikiuosi efektyvaus ir vaisingo darbo. Be dalyvavimo komitetuose, Seimo nariai priklauso ir komisijoms – man patikėta vadovauti Peticijų komisijai.

Kokias funkcijas atlieka Seimo Peticijų komisija?

Galbūt ne visi žino, jog tokia institucija apskritai egzistuoja, tačiau atsižvelgiant į Peticijų įstatymo nuostatas, kiekvienas pilietis turi teisę Seimui pateikti peticiją su siūlymais ir reikalavimais, kuriems įgyvendinti reikia priimti naują teisės aktą ar pakeisti kokį nors galiojantį įstatymą. Žmonės kreipiasi įvairiausiais klausimais, o mes juos svarstome. Naujausias pavyzdys – kreipėsi gyventojas dėl pensijų daugiavaikėms šeimoms. Pagal iki šiol galiojantį įstatymą mirus vienam iš tėvų, kuris prieš tai gavo antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kitam sutuoktiniui ji nebuvo skiriama. Atrodo nesąžininga? Todėl įregistravau įstatymo pakeitimą, jog daugiavaikių šeimų tėvai ar motinos, likę našliai, mirus jų sutuoktiniui, kuriam buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, toliau turėtų teisę gauti šią pensiją. Peticijų komisija gauna siūlymų, kaip pakeisti įstatymus. Ir ne tik asmenį liečiančiais klausimais. Šiuo metu nagrinėjame klausimus dėl verslo sąlygų gerinimo užsieniečiams, dėl rinkimų sistemos Lietuvoje pertvarkos, dėl švietimo pagalbos specialistų darbo sąlygų ir daug kitų klausimų.

Dar viena Seimo funkcija – ryšys su užsienio parlamentais

Taip, šios kadencijos metu vadovauju Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupei, esu ryšių su Moldovos Respublika, Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupių pirmininko pavaduotojas. Ką veikia tokios grupės? Tarpusavyje dalijasi šalių patirtimi, aktualia informacija, vysto diplomatinius, kultūrinius ir netgi prekybinius ryšius. Pavyzdžiui, su Kazachstano ambasadoriumi prieš metus lankėmės Utenos įmonėse UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir AB „Utenos trikotažas“, UAB ,,Rokiškio sūris“, susitikome su jų vadovais, aptarėme šalių bendradarbiavimo galimybes. Po minėtų vizitų Kazachstano ambasada suorganizavo verslininkų ir savivaldybių vadovų vizitą į Kazachstaną. Palaikydami ryšius su užsienio ambasadomis ir parlamentais, galime gauti abipusės naudos. Šiais metais vaizdo konferencijos metu kartu su kitais tarpparlamentinės grupės nariais tarėmės su Kazachstano ambasadoriumi apie ateities darbus, numatomus renginius Seime ir tarpvalstybinių bei ekonominių kontaktų plėtrą.

Kuo šiuo metu gyvena parlamentas?

Sausio mėnesį baigėsi Seimo rudens sesija, kurią galima padalyti į dvi dalis: jos metu darbą baigė senosios kadencijos Seimas, paskui prasidėjo naujos sudėties parlamento darbo pradžia. Ankstesniais metais pasibaigus sesijai daug laiko skirdavau gyvai bendrauti su uteniškiais, todėl gaila, kad dėl viruso šiemet susitikti su rajono gyventojais seniūnijose negaliu. Manau, tai būdavo naudinga tiek susitikimų dalyviams, tiek man, kadangi gaudavau daug gerų pastabų ir patarimų, ką reikia tobulinti ir keisti. Nevykstant sesijoms, darbas Seime nesustoja, kadangi vyksta komitetų, komisijų posėdžiai, įvairūs nuotoliniai renginiai, daugiau dėmesio galima skirti teisėkūros procesui. Su komanda nuolat sprendžiame Utenos krašto gyventojams kylančias problemas, o jų, ypač nūdienos aplinkybėmis, yra nemažai. Šią savaitę prasidėjo pavasario sesija, kurioje bus svarstoma daug svarbių įstatymų ir projektų, tvirtinamas Vyriausybės programos priemonių planas ir įgyvendinama Vyriausybės programa.

Užsiminėte apie naująją Vyriausybę – ko iš naujos valdžios gali tikėtis gyventojai?

Revoliucijų nebus, reikia tęsti gerus darbus ir imtis dalykų, kurie buvo nesprendžiami. Tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė daugiau klausysis ir tarsis, bus daugiau stabilumo ir mažiau chaoso. Jau ir valdant pandemiją matyti, jog svarbų vaidmenį priimant sprendimus vaidina patariamoji ekspertų taryba. Kalbant apie atskirus Vyriausybės narius, kai tik leis sąlygos, ketinu organizuoti ministrų susitikimus su Utenos rajono gyventojais ir įstaigomis, kurios susijusios su ministrų kuruojamomis sritimis.

Ne vienas skaitytojas teiraujasi dėl kelio Vilnius–Utena…

Procesas pagaliau pajudėjo į priekį. Šiais metais numatyta 2,8 mln. eurų kelio rekonstrukcijos projekto ruošimo darbams atlikti. Iki to sprendimo teko susitikti su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovais, kai kuriais Vyriausybės nariais – aptarėme šią problemą ir galimus jos sprendimo būdus. Deja, be projekto negalima žengti kitų žingsnių, o vien projektavimo darbai su visais konkursais užsitęs daugiau negu metus. Tačiau susisiekimo ministro teigimu, galima tikėtis, jog dar šios kadencijos metu didžioji kelio dalis bus suremontuota, o atsižvelgiant į sudarytą darbų grafiką, kelias privalo būti atiduotas eksploatuoti 2025 metais.

Visuomenė, įskaitant ir Utenos rajoną, sparčiai sensta. Kaip naujasis Seimas žada padėti mūsų krašto senjorams?

Vyriausybė yra numačiusi platų priemonių paketą. Tikiuosi, jog Seimas iniciatyvoms pritars. Labai svarbu, jog tiek vyresni, tiek visi likę rajono gyventojai galėtų gauti kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų. Esame numatę stiprinti šeimos gydytojų savarankiškumą ir didinti jų padėjėjų skaičių, kad dalį biurokratinio darbo perimtų gydytojo komandos nariai. Taip pat sukurti efektyviai veikiančią „žaliųjų koridorių“ sistemą, kai pacientui įtarus onkologinę ar širdies kraujagyslių ligą, būtų uždegamas „žaliasis koridorius“, kad jam skubiai būtų atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas. Visa tai padėtų sumažinti eilių ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą. Dar viena pakankamai dėmesio negaunanti visuomenės dalis yra vieniši senjorai. Naujoji valdančioji dauguma yra numačiusi ne tik žymiai padidinti našlių pensiją, bet ir įvesti vienišų pensinio amžiaus asmenų pensiją.

Ar dirbdamas Seime palaikote ryšį su Utenos rajono savivaldos atstovais?

Nuolatos palaikau ryšį su Utenos rajono savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos nariais, todėl iš pirmų lūpų gaunu informaciją apie tai, kas vyksta savivaldybės taryboje. Savivalda geriausiai mato problemas, su kuriomis susiduria gyventojai, todėl su savivaldybės atstovais visada ir esu linkęs dirbti viena kryptimi, nepaisant to, kas užima vadovaujamas pareigas. Kad ir praėjusių metų pavyzdys – kviečiau politikus, verslininkus, savivaldybės atstovus, ekspertus pasitarti apie galimybes pritraukti verslo investicijų Utenoje, pakalbėti apie pramonės parko, kartu ir darbo vietų kūrimo iššūkius. Šiuo klausimu organizavau susitikimus ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovais, Prezidentūros, VšĮ ,,Investuok Lietuvoje“ atstovais. Visi sutinkame, kad darbo vietų kūrimas rajone išlieka dideliu iššūkiu, todėl čia dirbti išvien turi ir savivalda, ir centrinė valdžia. Kaip ir kitais svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl būsto jaunoms šeimoms Utenos rajone įsigijimo, ne tik tariausi su savivaldybe, kaip būtų galima koreguoti priimtus, reikia pripažinti, netobulus įstatymus, bet ir teikiau įstatymo pataisų. Rezultatas – dėl inicijuotų įstatymo pataisų ir pakitusių būsto kainų šiais metais pretenduojantys į valstybės paramą būstus gali įsigyti rajono ir Utenos miesto teritorijoje. Visada buvau ir esu atviras bendradarbiavimui su vietos savivalda.

Ar ateityje planuojate tęsti jau tradicinių renginių organizavimą Utenoje ir Seimo rūmuose? Tikrai taip. Kiekvienų metų Vasario 16-ąją vyksta rajoninis pilietinių eilėraščių ir dainų konkursas-festivalis „Volunge šauk ąžuole“. Deja, šiais metais jis vyko virtualioje aplinkoje. Gaila, kad šiais metais neįvyks ir Kovo 11-ąją kasmet Utenoje organizuojamas krepšinio „3×3“ turnyras, prie kurio rėmimo tekdavo prisidėti. Kiekvieną pavasarį Seime kartu su uteniškiais pristatome Utenos rajono tautodailininkų darbų, o rudenį – Utenos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių baigiamųjų darbų parodą. Tikėsimės, kad sąlygos tuo metu epidemiologine prasme bus palankios ir tradicijos bus tęsiamos.

Ir pabaigai – kaip galima su Jumis susisiekti?

Noriu pasikartoti, jog Seimo nariai pirmiausia yra tautos atstovai. Jeigu Utenos rajono gyventojai mato įstatymų spragų ar vietų, kurias reikia taisyti, ar nori išspręsti kokią nors asmeninę problemą, kurią išspręsti gali padėti Seimo narys, visada laukiu laiškų ar skambučių. Mano elektroninis paštas edmundas.pupinis@lrs.lt, telefono numeris 8 668 42 117. Taip pat visada laukiu gyventojų biure Utenoje, Maironio g. 12, kuriame pats būnu kiekvieną pirmadienį, o mano komandos nariai interesantus pirmadieniais–ketvirtadieniais priima nuo 16 iki 18 val., o penktadieniais nuo 15 iki 17 val.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vytautas AUKŠTAITIS

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas