Edmundas Pupinis: apie peticijas, jų reikšmę Lietuvai ir uteniškiams, pensijas ir motociklus

Lietuvoje vis labiau populiarėja įvairios peticijos. Ką jos reiškia? Kas gali teikti peticijas ir ar jos duo­da realių rezultatų Utenos rajono gyventojams? Apie tai kalbėjomės su Seimo Peticijų komisijos pirminin­ku Edmundu Pupiniu.

Sakykite, kas gi yra toji peticija?

Paprastai kalbant, tai yra rašyti­nis arba elektroninis kreipimasis į valdžios institucijas ko nors reika­laujant ar prašant.

Ar bet koks raštas ar skundas valdžiai yra laikomas peticija?

Peticijos, kurios siunčiamos na­grinėti valdžios institucijoms, turi atitikti įstatymo reikalavimus ir ne­gali būti apie bet ką. Tai reiškia, jog kreipimesi turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, gy­venamoji vieta, o pati peticija turi būti teikiama dėl žmogaus teisių ir laisvių, jų apsaugos ar įgyven­dinimo, institucijų reformavimo ar dėl kitų visuomenei, savivaldai ar valstybei svarbių klausimų. Labai svarbu pažymėti ir tai, jog petici­joje turi būti konkrečiai nurodoma, kokį teisės aktą ir kaip gyventojas siūlo keisti. Kai kurios internete populiarios parašų rinkimo akci­jos nieko bendro su įstatyme nu­matytomis peticijomis neturi.

Tad mūsų skaitytojas teikti peticijos, pavyzdžiui, dėl kokio nors kelio remonto negalėtų?

Kad ir kaip norėtųsi sutvarky­ti konkretų kelią ar takelį, tai nėra peticijos klausimas – toks kreipi­masis oficialiai Seimo Peticijų ko­misijoje svarstomas nebūtų. Kaip ir minėjau, peticija turi atitikti ke­liamus reikalavimus, o tokio turi­nio klausimas jų neatitinka. Taip, kreipimasis dėl jūsų pavyzdyje mi­nimų kelių galėtų atkreipti politikų dėmesį, bet realios teisinės galios jis neturėtų. Tokio pobūdžio pro­blemas reikėtų kelti kitais būdais. Tačiau nuspėju, kad Jūs turite omenyje kelią Vilnius–Utena, nau­joji valdžia į šio kelio rekonstrukci­ją žiūri rimtai ir jau yra numačiu­si darbų planą bei šiems metams paskyrusi finansavimą rekonstruk­cijai projektuoti. Todėl tikiuosi, kad tokių iniciatyvų ir nereikės.

Kas gali teikti peticijas?

Jei Jums daugiau nei 16 metų, esate Lietuvos pilietis ar užsienie­tis, nuolat gyvenantis mūsų šaly­je, turite teisę teikti peticijas.

Gal galite pateikti realių pavyzdžių, kai žmonių kreipimaisi virsta kūnu?

Paimkime naujausius pavyz­džius. Praėjusią savaitę Seime pristačiau du iš žmonių peticijų ki­lusius įstatymų projektus. Pirma­sis pagelbėtų našliais likusiems daugiavaikių šeimų tėvams. Jei įstatymas bus priimtas, daugia­vaikių šeimų tėvai ar motinos, likę našliai, mirus jų sutuoktiniui, kuriam buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pen­sija, toliau turėtų teisę gauti šią pensiją. Antrasis projektas aktu­alus žmonėms su negalia. Sie­kiant pagerinti neįgaliųjų padė­tį, siūloma nustatyti, kad, jeigu naudinga, asmenims, iki sena­tvės pensijos gavusiems netek­to darbingumo pensijas, jos būtų apskaičiuojamos ne pagal ne­tekto darbingumo pensijos koe­ficientus, bet bendra tvarka. Tai leistų tam tikromis aplinkybėmis gauti gerokai didesnes pensijas. Taip pat neseniai Seimas pritarė iš peticijos kilusiam pasiūlymui, jog automobilių vairuotojai, turin­tys B kategorijos vairuotojo pažy­mėjimą, galėtų automatiškai sėsti ir prie negalingų motociklų vairo. Tokia praktika taikoma ir dauge­lyje ES šalių. Net nereikia saky­ti, jog šie išvardyti pakeitimai yra aktualūs daliai Lietuvos gyvento­jų, įskaitant ir uteniškius.

Motociklus vairuoti bus galima nelaikant vairavimo egzaminų?

Taip, automobilių vairuotojai nuo šių metų rugpjūčio mėnesio, nelaikę jokių papildomų egzaminų „Regitroje“, galės vairuoti ir moto­ciklus, kurių variklio darbinis tūris neviršija 125 kub. cm. Užteks būti 24 metų, turėti 2 metų automobi­lio vairavimo patirtį ir apsilankyti praktiniuose vairavimo mokymuo­se. Seimas pritarė mano teiktam pasiūlymui, kad kursuose būtų koncentruojamasi tik į praktinių įgūdžių bei gebėjimų suteikimą. Juk vairuotojai, atitinkantys šiuos reikalavimus, jau turės eismo da­lyviams reikalingų teorinių žinių. Be to, aišku, jei būsimasis moto­ciklo vairuotojas neturės reikiamų vairavimo įgūdžių, vairavimo mo­kykloje jis galės nusipirkti praktinio vairavimo mokymo paslaugą.

Tikriausiai yra skeptikų, kurie sako, jog toks sprendimas kelia tam tikrų rizikų?

Laikausi nuo­monės, jog tu­rime pasitikė­ti žmonėmis. Kiekvienas turi įvertinti savo pasiruošimą, įgūdžius, gali­mas pasekmes. Be to, įstaty­me yra saugiklių – patiems jau­niausiems vai­ruotojams pa­keitimai nebus prieinami, bus reikalingas ir bent 2 metų vairavi­mo stažas. Taip pat, kaip ir minė­jau, praktinius vairavimo įgūdžius pradedantis vairuoti motociklą as­muo turės pasitikrinti vairavimo mokykloje. Apskritai, ši diskusi­ja dėl leidimo automobilių vairuo­tojams suteikti galimybę automa­tiškai sėsti prie motociklo vairo iš dalies primena situaciją, kai prieš dešimtmetį, kai dirbau Kaimo rei­kalų komiteto pirmininku, kartu su tuomečiu žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi pakeitėme teisės aktus ir asmenims, turin­tiems atitinkamų kategorijų auto­mobilių vairuotojo pažymėjimus, suteikėme teisę vairuoti trakto­rius ir savaeiges žemės ūkio ma­šinas. Primenu, jog iki tol traktorių savininkai, turintys vairuotojo pro­fesionalo pažymėjimą, būtinai pri­valėjo įgyti traktoriaus vairuotojo pažymėjimą, nes priešingu atve­ju būdavo baudžiami.

Kiek apskritai peticijų per metus sulaukia Seimas?

Vieną skaičių įvardyti būtų sun­ku, bet vidutiniškai Seimas per metus gauna per šimtą peticijų.

Dėl ko gyventojai kreipiasi dažniausiai?

Dažniausiai kreipimaisi yra su­siję su socialiniais reikalais. Bū­tent šioje srityje žmonių pa­teiktų peticijų pagrindu gimsta daugiausia įstatymų. Apie porą tokių projektų jau užsiminiau ankstesniame klausime. Dar vie­nas pavyzdys – šiuo metu Seime taip pat svarstome iš peticijos ki­lusį pasiūlymą nustatyti, kad šal­pos našlaičių pensija būtų moka­ma nepaisant asmens gaunamos socialinio draudimo netekto dar­bingumo pensijos. Tačiau peticijų būna gana įvairių. Tarkime, priim­tas piliečio pasiūlymas apdovano­ti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu motinas, pagimdžiusias ir užauginusias bei gerai išau­klėjusias penkis ir daugiau vaikų. Arba dar vienas, labiau simboli­nis, pavyzdys – praėjusią kaden­ciją Peticijų komisija pritarė pi­liečio pasiūlymui nustatyti, kad gegužės mėnesį atsirastų Pagar­bos mokesčių mokėtojams diena. Tačiau, ko gero, svarbiausia yra tai, kad teikdami peticijas pilie­čiai gana demokratišku būdu da­lyvauja įstatymų leidybos proce­se, o Seimas tokiu būdu gali gauti konkrečių siūlymų ar grįžtamąjį ryšį apie įstatymų veikimą prakti­niame gyvenime.

Jei skaitytojai norėtų pateikti peticiją ar siūlymų, kaip jie galėtų tą padaryti?

Dėl siūlymų visada pirmadie­niais laukiu savo biure Utenoje, Maironio g. 12. Darbo dienomis biure dirba mano padėjėjas. O šiaip pasirašytas rašytines petici­jas galima pateikti atsiuntus paštu Seimo adresu (Gedimino pr. 53, Vilnius). Elektroniniu parašu pasi­rašytas peticijas reikėtų siųsti el. paštu priim@lrs.lt.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vytautas AUKŠTAITIS

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas