Seimas antradienį priėmė sprendimus dėl infliacijos pasekmių mažinimo. Apie tai, kokią naudą pajus Utenos krašto gyventojai, kiek didės žmonių pajamos, kodėl šalyje vyksta kainų pasiutpolkė ir apie kitus uteniškiams aktualius reikalus „Utenos diena“ kalbėjosi su Seimo nariu Edmundu Pupiniu.

Pradėkime nuo esmės – kas gi lemia tokius kainų ir infliacijos lygius Lietuvoje?

Dar praėjusiais metais Rusija stipriai sumažino dujų tiekimą į Europą. Kodėl? Taip siekta sukelti papildomos įtampos, sėti paniką, pademonstruoti savo galią, skaldyti visuomenes. Kartu siekta daryti spaudimą, kad Europa pabaigtų „Nord Stream 2“ projektą. Galiausiai pamatėme, kad tai buvo planuotas pasiruošimas karui Ukrainoje. Taigi iš esmės dabar turime energetinių resursų kainų krizę, kurią, ruošdamasi karui, sukėlė Rusija. Natūralu, jog stipriai išaugus energetinių išteklių kainoms, visoje Europoje brangsta produktai ir paslaugos. Nors, pavyzdžiui, šiuo metu didžiausia infliacija fiksuojama Estijoje, Lietuvoje šis rodiklis taip pat yra dviženklis. Taip yra ir dėl to, kad pas mus labai sparčiai auga atlyginimai. Pavyzdžiui, pernai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 10 proc. Tokio augimo neturėjo nė viena kita Europos Sąjungos šalis. Bet kuriuo atveju niekas nežino, kada rinkos pagaliau normalizuosis, todėl priimame sprendimus, kad žmonėms padėtume čia ir dabar.

Seime neseniai patvirtinote vadinamąjį antiinfliacinį paketą. Ką jis duos?

Pirma, šioje neapibrėžtoje situacijoje mes norime apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią, sumažinti skurdo rodiklius, užtikrinti stabilias žmonių pajamas. Todėl daug dėmesio skirta pajamų didinimui, o tai liečia ir pensijas, ir atlyginimus. Antra, bus kompensuojamos išaugusios dujų, elektros sąskaitos. Ir trečia, keisdami biudžetą, skyrėme pagalbą Ukrainai. Numatyta lėšų į Lietuvą atvykusių ukrainiečių socialinei paramai, jų švietimui, sveikatos paslaugoms.

Kiek didės pensijos?

Jau nuo kito mėnesio, t. y. birželio, vidutinė senatvės pensija padidės apie 22 eurais, o turintiesiems būtinąjį stažą – 25 eurais. Apskritai turintiesiems stažą pensijos nuo 2021 m. sausio vidutiniškai bus paaugusios 69 eurais. Kalbant procentais, vidutinės pensijos dydis nuo 2021 m. iki dabar bus paaugęs 15,6 proc. Manau, tai reikšminga suma.

Kaip keisis atlyginimai?

Smarkiai didėja neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD): nuo dabartinių 460 iki 540 eurų. Tai leis didelei daliai dirbančių asmenų „į rankas“ gauti didesnį atlyginimą. NPD augimas, palyginti su 2021 m., yra 35 proc. Kalbant apie bendrą procentinį pajamų didėjimą, pensijos šiemet vidutiniškai augs 16–17 proc., šalpos pensijos – 21 proc., socialinės išmokos – šeštadaliu. Nors ateitį nuspėti sunku, pagal visus skaičiavimus, žmonių pajamų augimas infliaciją turėtų aplenkti.

Elektros ir dujų kainos muša rekordus…

Pagaliau Europa po truputį vaduojasi nuo sėdėjimo „ant Kremliaus dujų adatos“, o Lietuva šiame kontekste apskritai yra pavyzdinė, kadangi mes pirmieji visiškai atsisakėme nepatikimo ir politiškai angažuoto teikėjo teikiamų rusiškų dujų ir naftos. Tačiau suprantame, kad turime greitai reaguoti į susidariusią situaciją, todėl priėmėme sprendimą, kad energijos kainos nuo liepos gyventojams augtų ne daugiau kaip 40 proc., o skirtumas būtų subsidijuojamas iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui, numatoma, kad 2022 m. antroje pusėje vidutinė elektros kaina turėtų kilti nuo 16,4 ct už kWh iki 33 ct už kWh, tačiau priėmus priemones kaina turėtų sumažėti – siekti ne daugiau kaip 22,9 ct už kWh. Taigi valstybė prisiims dalį naštos pagal išgales, t. y. tiek, kiek gali pakelti biudžetas. Pastaruoju metu priimami sprendimai, kad kuo daugiau elektros energijos gamintų pati Lietuva, Vyriausybė ir Energetikos ministerija žaliajai energetikai taip pat skiria labai daug dėmesio bei lėšų.

Pabaigoje palieskime ir Utenos reikalus. Kas naujo dėl kelio Vilnius–Utena?

Kovo mėnesio pabaigoje inicijavau susitikimą Molėtuose, jame dalyvavo Susisiekimo ministras Marius Skuodis, regiono savivaldybių merai, administracijų ir verslo atstovai. Susitikimo metu vertintos kelios skirtingos alternatyvos, kaip turi atrodyti kelias. Atsižvelgdama į eismo intensyvumą ir su tuo susijusius reikalavimus, Kelių direkcija informavo, kad nuo Vilniaus iki Molėtų gali būti įrengiamos 2+1 juostos (kas kelis kilometrus atsirandančios arba pasibaigiančios papildomos juostos). Atkarpoje nuo Molėtų iki Utenos dėl dukart mažesnio eismo intensyvumo numatomas juostų skaičius 1+1. Tačiau susitikimo metu pasiūliau, kad Kelių direkcija, įsigydama reikiamų žemių keliui tiesti, numatytų galimybę ateityje, jei padidėtų eismo intensyvumas, kelią praplatinti. O apskritai šiuo metu projektavimo darbų procesas vyksta jau pagal anksčiau dar Utenoje pristatytą grafiką. Pirmieji rangos darbai prasidės kitais metais Utenoje, ruože nuo Vilniaus–Kauno kelio sankryžos iki žiedo, o visa magistralė A14 bus pradėta rekonstruoti 2024, o darbus pabaigti numatoma 2025 m.

Ir galiausiai pasidžiaukime mūsų kraštiečių pasiekimais. Socialiniuose tinkluose skelbėte, kad Seime neseniai pristatyta Utenos tautodailininkų paroda.

Taip, ir dėl to labai smagu. Auksarankių Utenos krašto tautodailininkų darbų paroda Seimo rūmuose jau yra tapusi gražia kasmetine tradicija. Seimo lankytojai ir darbuotojai kasmet iš naujo įsitikina, kokie talentingi yra mūsų krašto meistrai. Džiaugiuosi, kad galiu prie to prisidėti. Beje, rudenį atsivešime ir Utenos meno mokyklos mokinių darbų, todėl Utenos krašto gyventojų kūrybos atspalvių Seime tikrai nepritrūks.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vytautas AUKŠTAITIS