Daugiabučių renovaciją administruojanti Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) kasmet atlieka atnaujintų namų energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet specialistai tyrė ir kokybiško oro patalpose užtikrinimą.
Analizė padės techninius sprendinius taikyti dar efektyviau
Ekspertizėje dalyvauja tik pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą renovuoti būstai, po kurių projekto įgyvendinimo praėjo ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.
Auditui šiemet buvo atrinkti daugiabučiai, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, jų metai – nuo 1969 m. iki 1990 m. Visų pastatų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.
Gilinosi į patiriamus šilumos nuostolius
Renovuotų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko teigimu, vykdant ekspertizę buvo išsiaiškinta, kad daugiausia šilumos renovavus pastatą yra prarandama jį vėdinant (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie sudarė vidutiniškai 41 proc.
„Palyginus, neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“ – sakė G. Šilanskas.
Nuodugniai analizavo renovuotų būstų oro kokybę
Ekspertai audito metu taip pat tyrė modernizuotų pastatų oro kokybę – esminį elementą, prisidedantį prie geresnės žmonių gyvenimo kokybės renovuotuose būstuose. Kadangi modernizavus namą, jis tampa sandaresnis, grynas oras pro langus ir sienas sunkiau patenka į patalpas. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip bute užtikrinti reikiamą šviežio oro kiekį.
Atsižvelgus į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, specialistai nustatė maksimalią ribinę CO2 vertę – 1 000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – milijoninės dalys). Nuo šios ribos jaučiamas galvos svaigulys, mieguistumas, oro kokybę galima laikyti prasta. Tuomet buvo ištirta oro kokybė pasirinktuose būstuose.
„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1 000 ppm riba buvo viršyta“, – teigė G. Šilanskas.
Efektyviausiai patalpas vėdina rekuperacinė sistema
Pasak G. Šilansko, audito ataskaitos išvadose pastebima, kad oro kokybę atnaujintuose būstuose gali padėti palaikyti buto vėdinimas, o šią užduotį geriausiai atlieka rekuperacinė sistema.
„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypač svarbu šaltuoju sezono metu, kai išorės oro kokybė dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šiluminė energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – teigė specialistas.
Jeigu rekuperacinė sistema daugiabutyje nėra įdiegta arba nėra galimybės ją įdiegti, tokiu atveju gyventojai turėtų kelis kartus per dieną intensyviai ir trumpą laiką vėdinti gyvenamąsias patalpas.
BETA inf.
