Kas ketvirtas šalies gyventojas tvirtina, kad dėl COVID-19 pandemijos aplinkybių bei karantino apribojimų atmosfera darbovietėje šiemet tapo blogesnė, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Specialistų teigimu, tokią nuomonę lemia ne pablogėjusios materialinės sąlygos, o išaugusi psichologinė įtampa ir stresas darbe.
Tiek pat (26 proc.) apklausoje dalyvavusių darbuotojų teigia, jog dėl COVID-19 įtakos pablogėjo ne tik atmosfera darbe, bet ir pačios darbo sąlygos. Pagerėjimą čia įžvelgia triskart mažiau gyventojų – vos 9 proc.
Nepaisant pandemijos, šiais metais atlyginimai darbo rinkoje auga toliau, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 1 381 eurų, kai trečiąjį – 1 454,8 eurų.
„Kompanijos įvairiomis priemonėmis siekia išlaikyti gerą savo kolektyvo nuotaiką: kalėdinėmis dovanėlėmis, virtualiais komandos žaidimais, mokymais, sveikatos draudimu ir kitais būdais. Tačiau akivaizdu, kad dėl pandemijos ir karantino apribojimų žmones kamuoja nerimas bei įtampa, kurie persiduoda į visas gyvenimo sritis – tiek šeimos, tiek darbo“, – pastebėjo apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Personalo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė.
Nežinomas priešas blogiau už aiškų pavojų
Dėl pandemijos žmonės ėmė dirbti laisvesniu grafiku, dalinai arba visiškai perėjo prie nuotolinio darbo, atrodo, kad atsirado daugiau laiko, o atlyginimai dėl to nesumažėjo. Pasak psichologės Rositos Pipirienės, to nepakanka patiriamam stresui kompensuoti. Jos teigimu, žmonės linkę pamiršti, kad šiuo metu gyvena bendroje krizėje, kuri iš esmės prilygsta karui.
„Nėra nieko pastovaus ir apčiuopiamo, nežinome, kas mūsų laukia rytoj, nesijaučiame saugūs, nes nenutuokiame, kas ir kur gali mus apkrėsti. Tvyro visuotinė įtampa. Todėl natūralu, kad ją jausime ir darbe. Kiekvieną savaitę nežinia, kokius naujus apribojimus įves Vyriausybė, kaip tai pakeis darbo sąlygas. Sudėtinga taip greitai prisitaikyti prie pokyčių. Bendroje krizėje esame kiek išbalansuoti ir suirzę. Dirbant namuose, nebėra gyvų santykių su kolegomis – žmonės tampa laukiniais“, – įžvalgomis dalijosi psichologė.
13 proc. respondentų sako, kad dėl pandemijos jų santykiai su kolegomis pablogėjo, kai tik 3 proc. mano priešingai. Panašios tendencijos ir šeimoje. 14 proc. apklausos dalyvių tvirtina, jog santykiai šeimoje suprastėjo. Perpus mažiau (7 proc.) galvoja, kad santykiai kaip tik pagerėjo.
„Šeimoje, kaip ir darbe, irgi atsirado daugiau trinties bei nesusipratimų. Žmonėms lengviau susidurti su apčiuopiamu pavojumi, kai aišku, kokių veiksmų imtis, nei su nežinomu priešu ar situacija, kai vyrauja neužtikrintumas. Bet reikia į ateitį žiūrėti su viltimi, kad ir kaip sunku. Jau metus gyvename su šiuo virusu – jis niekur nedings, tad prisitaikyti turėsime. Ką galime padaryti, kad būtų geriau? Skirti dėmesio bei meilės sau – tada ir santykiai darbe bei šeimoje pagerės“, – teigė R. Pipirienė.
Paklausti darbuotojo – kaip jis jaučiasi
E. Radeckienė pastebi, kad vis daugiau kompanijų, siekdamos pandemijos metu išlaikyti komandinę atmosferą ir bendrumo jausmą, imasi gerųjų praktikų.
„Savo ruožtu organizuojame vidines apklausas – siekiame išsiaiškinti, kaip jaučiasi mūsų kolegos, kaip jiems sekasi darbuotis iš namų, su kokiomis problemomis jie susiduria ir pan. Taip pat kartu su kitais filialais Baltijos šalyse varžomės iššūkyje „Pajudėkime!“, kurio metu vaikštome, bėgiojame, važiuojame dviračiu, kitaip tariant renkame kilometrus. Tikslas – bendromis jėgomis surinkti tiek, kiek yra aplink visas 3 šalis drauge sudėjus“, – pasakojo personalo specialistė.
Anot E. Radeckienės, norėdama praskaidrinti dieną, bendrovė organizavo šventiškiausios darbo vietos namuose konkursą bei virtualų protų mūšį. Kitos šventės bei renginiai taip pat perkeliami į virtualią erdvę – toks bus ir šiemetinis Kalėdų renginys.
„Visiems reikėjo prisitaikyti ir kūrybiškiau pažvelgti į esamas tradicijas. Nenorėjome atšaukti renginių, tačiau šiemet jie įgavo naujas formas. Tokiu būdu siekiame išlaikyti stabilumą mūsų kolektyve“, – akcentavo E. Radeckienė.