Patekusios į COVID-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. Eur iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.

Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms

„Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, dėl COVID-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.

Pasak jos, šis instrumentas, įtraukus valstybės pagalbą, išplečia skolinimosi galimybes verslui ir paneigia mitą, kad skolintis ne iš bankų, o iš alternatyvių finansuotojų yra brangu.

Papildžius jau pusmetį INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba, tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai iš ne bankinio sektoriaus subjektų gali gauti finansavimą investicijoms ir apyvartinėms lėšoms dar palankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. „Alternatyvos“ su valstybės pagalba maksimalus paskolos terminas padidintas nuo 24 iki 60 mėnesių, o maksimali palūkanų norma negali viršyti 7 proc. Verslai, kurie negali pasinaudoti „Alternatyva“ su valstybės pagalba, turi galimybę ir toliau naudotis paskolomis „Alternatyva“ rinkos sąlygomis.

Jau pasinaudojo per 500 įmonių

Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo INVEGOS finansiniu instrumentu jau pasinaudojo 513 įmonių, kurioms skirta 20 mln. Eur paskolų.

Atnaujinus priemonę, didžiausia iš „Alternatyvos“ lėšų finansuojamos paskolos dalis padidinta nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. Eur.

Norint pasiskolinti reikia kreiptis į finansų įstaigą, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA – gruodžio pradžioje tokias paskolas teikė šešios ne bankinių paslaugų įmonės, jų sąrašas plečiamas.

Nukentėjusioms įmonėms – subsidijos ir kitos priemonės

Pasak R. Armonienės, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs smulkusis ir vidutinis verslas gali naudotis ir kitomis valstybės siūlomomis pagalbos priemonėmis.

Pagal Vyriausybės patvirtintą naują koncepciją 30 proc. ir didesnį apyvartos sumažėjimą patyrusios įmonės galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 Eur iki 800 tūkst. Eur. Per artimiausias savaites tikimasi gauti Europos Komisijos šios subsidijų schemos patvirtinimą, tad įmonės paraiškas subsidijoms galės teikti po Naujųjų metų.

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis COVID-19 pasekmėms sušvelninti. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 7 d. jau priimta daugiau nei 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. Eur paskolų. Nuomos mokesčiui kompensuoti panaudota 37 mln. Eur, palūkanoms kompensuoti – 21,5 mln. Eur.

Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1 250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Karantino metu įstaigą „maitina“ klientų rekomendacijos

Jau porą metų Utenos centre veikiantį bistro „Liūtas ir avelė“ spėjo pamėgti ir vietos gyventojai, ir miesto svečiai. Jame su vyru šeimininkaujanti Gintarė Šulskytė klientams siūlo tiek mėsiškų, tiek veganiškų patiekalų.

Pandemija šiam verslui kirto kaip reikiant. Kaip pasakojo G. Šulskytė, pirmojo karantino metu teko užsidaryti. Bistro net nesiūlė maisto išsinešti, nes paprasčiausiai nebuvo pirkėjų.

„Tačiau prieš paskelbiant antrąjį karantiną pradėjome daugiau reklamuotis, be abejo, veikia ir klientų rekomendacijos iš lūpų į lūpas, todėl dabar maisto išsinešti užsisakoma. Teko sutrumpinti darbo laiką, tačiau iki šiol dirbame ir neketiname užsidaryti“, – pasakojo bistro „Liūtas ir avelė“ šeimininkė.

Šią maitinimo įstaigą valdanti UAB „Ne tik svogūnai“ pasinaudojo valstybės pagalbos priemonėmis – INVEGOS teikiama nuomos subsidija, gyventojų pajamų mokesčio dalies susigrąžinimu. Pastaruoju metu verslininkai kreipėsi dėl paramos ir į Užimtumo tarnybą.

„Šios priemonės mums tikrai pagelbėjo. Ypač skaudu buvo pirmojo karantino metu, kai sugedo daug užsakytų produktų, o tai reiškė prarastus pinigus. Todėl valstybės parama mums tikrai svarbi“, – teigė G. Šulskytė.