Ar žinojote, kad vienas pagrindinių oro teršėjų yra kelių transportas, tiksliau, automobiliai? Pirmojo ka­rantino metu, kai šalyje galiojo judėjimo apribojimai, miestuose kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncen­tracija sumažėjo maždaug 30–50 proc. Šis rodiklis patvirtina, kad automobiliai, kuriais važinėjame, neigiamai veikia oro kokybę.

Oro tarša veikia aplinką

„Švari aplinka – pats didžiau­sias mūsų turtas. Tai būtina mūsų egzistavimo ir išlikimo są­lyga“, – tvirtino Utenos kolegi­jos Verslo ir technologijų fakul­teto doc. dr. Inga Jakštonienė. Mokslininkės įsitikinimu, kalbė­ti apie oro taršą ir jos sukelia­mus padarinius itin svarbu, nes užterštumas – ne tik mieste su­sidaręs smogas, tai ir pavojus visos žmonijos sveikatai.

„Kietosios dalelės, azoto di­oksidas, sieros dioksidas ir pa­žemio ozonas, aptinkami au­tomobilių išmetamose dujose, laikomi didžiausią poveikį žmo­nių sveikatai darančiais terša­lais. Ilgalaikio ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai gali būti nuo kvėpavimo takų pažeidimo iki ankstyvos mir­ties. Štai, pavyzdžiui, ore esan­čios smulkios kietosios dalelės (KD2,5) tikėtiną gyvenimo tru­kmę sumažina daugiau nei aš­tuoniais mėnesiais“, – pažymėjo I. Jakštonienė.

Negana to, mokslininkės teigimu, oro tarša veikia ir aplinką – mažėja tam tikrų ekosistemų biologinė įvai­rovė, skursta augmenija ir pasėliai. Be to, nukenčia ir pastatai, pavyz­džiui, mūsų šalies kultūros paveldo objektai. „Dėl visų šių priežasčių bū­tina skatinti visuomenę prisidėti prie taršos mažinimo, pirmiausia, trans­porto sektoriuje. O tai galima pa­daryti tik vienu būdu – atsisakant nereikalingų kelionių automobiliu, renkantis aplinkai draugiškas trans­porto priemones, pavyzdžiui, elek­trinius paspirtukus, viešąjį transpor­tą ar dviračius“, – teigė mokslininkė.

Gerėjanti susisiekimo infrastruktūra

Didžiausi automobilių srautai, žinoma, susidaro didmiesčiuose, kur gyvena daug žmonių ir verda aktyvus gyvenimas, tačiau ir ma­žieji miestai – ne išimtis. Pavyz­džiui, Utenos miestas vadinamas ir automobilių kraštu, nes čia vei­kia automobilių turgus ir didžioji dalis kelionių mieste (61,8 proc.) įveikiamos taip pat automobiliu.

Tačiau šią keliavimo tendenci­ją imtasi keisti, nes, pasak Utenos rajono savivaldybės administraci­jos Strateginio planavimo ir inves­ticijų skyriaus vyriausiosios specia­listės Aidos Diržauskienės, mieste atsiranda vis daugiau priemonių ir naujovių, kurios, tikimasi, skatins tvaresnį gyventojų judėjimą.

„Dabar mieste rekonstruojami dviračių ir pėsčiųjų takai (šiuo metu iš viso sutvarkyti jau keturi jų kilome­trai) bei įrenginėjamos elektromobi­lių įkrovimo stotelės. Šiais metais planuojame minėtus darbus tęsti ir toliau. Mieste jau įrengtos penkios elektromobilių įkrovimo stotelės, ku­rių skaičius kasmet vis didės. Jas bus galima rasti ne tik prie visuome­nei svarbių objektų, bet ir prie dau­giabučių. Ir ne tik mieste, bet ir ra­jono seniūnijose“, – ateities planus pristatė specialistė.

Raginant uteniškius rečiau nau­dotis automobiliais, pasak A. Dir­žauskienės, ne mažiau svarbus vai­dmuo atitenka ir visuomeniniam transportui, todėl dar šiais metais planuojama atnaujinti jo infrastruk­tūrą. „Norime pagerinti visuomeninio transporto paslaugų kokybę ir taip paskatinti gyventojus dažniau rink­tis autobusą, o ne automobilį. Tad į miesto gatves išriedės keturi elektra varomi autobusai. Jie kursuos nau­jais žiediniais maršrutais, be to, bus tankinami reisai. Vadinasi, gy­ventojams bus greičiau ir papras­čiau nuvykti į darbą, mokymo ir gydymo įstaigas. Tikimės, kad dėl šių pokyčių miesto gyventojai ir svečiai mažiau naudosis automo­biliais ir taip prisidės prie švarios aplinkos kūrimo“, – miesto planus atskleidė A. Diržauskienė.

Informacija parengta bendra­darbiaujant su Lietuvos Respubli­kos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agen­tūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.