„Aš tarsi vartininkas išspyriau kamuolį tolyn į aikštę, o jį pasigavęs Kasparas rezultatyviai baigė ataką“, – netikėtą idėją, kurią pavyko įgyvendinti per kelias valandas – Utenos „Utenio“ stadionui nupirkti automatinį defibriliatorių – futbolo terminais apibūdino Vaidotas Rastenis.

„Utenos Utenio“ bendruomenės nariai V. Rastenis ir Kasparas Mociūnas buvo šios idėjos autoriai, pirmieji savo lėšomis prisidėję prie jos įgyvendinimo. O kai jie apie šią iniciatyvą paskelbė socialiniuose tinkluose, pinigai tiesiog ėmė plaukti – juos pervedė „Utenos Utenio“ komandos fizinio rengimo treneris Aurimas Tilindis, klubo ir Utenos apskrities futbolo federacijos vadovai, treneriai.

Impulsą šiai akcijai davė šeštadienį Europos futbolo čempionato rungtynėse vos neįvykusi tragedija, kai per Danijos ir Suomijos rinktinių rungtynes aikštėje sukniubo danų futbolininkas Christianas Eriksenas. Pirmas prie jo pripuolė ir pirmąją pagalbą suteikė komandos kapitonas Simonas Kjaeras, o netrukus atskubėjo ir medikai. Žaidėjui buvo atliekamas širdies masažas, bet normalų širdies ritmą pavyko atstatyti tik panaudojus defibriliatorių. Netrukus buvo pranešta, kad futbolininkas atsigavo ir yra ligoninėje.

V. Rastenis kitą dieną savo „Facebook“ paskyroje išdėstė savo mintis apie nelaimę Europos futbolo čempionato rungtynėse. „Kiek iš mūsų būtų supratę kas įvyko? Kiek iš supratusių būtų prisiminę ką daryti? Kiek iš mūsų būtų pasielgę kaip Simonas Kjaeras?, – rašė jis.

Anot V. Rastenio, visuose stadionuose turėtų būti defibriliatorius. Bet dažniausiai jų nėra, nes tai ne pirmo būtinumo dalykas. „O kas juo mokės naudotis?“, – tęsė jis. – Nors visi dirbantys futbole yra išklausę pirmos pagalbos kursus… Antras atsakymas: „Nėra pinigų. Brangu“. Kiek kainuoja viena žmogaus gyvybė? Defibriliatorius, berods, apie 2 000“.

Šį įrašą išvydęs K. Mociūnas paklausė V. Rastenio, ar defibriliatorius yra „Utenio“ stadione. Išgirdęs, kad ne, iškart pasiūlė organizuoti pinigų rinkimą ir nupirkti šį medicininį prietaisą.

Paklaustas, kiek užtruko, kol surinko reikiamą sumą defibriliatoriui įsigyti, V.Rastenis juokėsi: „Maždaug tiek, kiek tuo metu užtrukau nupjauti apie 30 arų pievos pas mamą kaime. Tai yra apie keturias valandas. O tada Artūrui Gimžauskui kilo idėja, kad galima surinkti lėšų ir nupirkti dar daugiau defibriliatorių“.

„Utenos Utenio“ valdybos pirmininko A. Gimžausko teigimu, naujas siekis – surinkti lėšų bent penkiems defibriliatoriams ir juos pastatyti pagrindiniuose Utenos sporto objektuose, tarp jų ir mokyklose.

„Utenos Utenio“ inf.