Bitės lietuviams nuo seno buvo labai svarbios, net žodis „bičiulis” rodo bičių ir žmonių bendrumą. Pernai Jungtinės Tautos pirmą kartą gegužės 20-ą paskelbė Tarptautine bitės diena, kuri minima ir Lietuvoje. Pasak Aukštaitijos nacionaliniame parke, Stripeikių kaime (Ignalinos r.), esančio Senovinės bitininkystės muziejaus administratorės Danutės Indrašienės, bitės gyvena jau daugiau kaip 80 mln. metų. Nors žmonės nuo seno žinojo apie bičių teikiamą naudą, kai kas atrandama tik dabar.
Muziejus savo duris atvėręs jau 35 metus. Šeši pastatai ir net keturi hektarai teritorijos nuostabios gamtos apsuptyje Aukštaitijos nacionaliniame parke – muziejaus ekspozicijos įsikūrusios ir lauke, ir viduje. Tai didžiausias tokio pobūdžio muziejus Baltijos šalyse. Netrukus jis savo lankytojus pasitiks ir gerokai atsinaujinęs – pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui” atnaujinama bitininkystės muziejaus vidaus ekspozicija, supažindinanti su bitininkyste ir jos raida.
Iš viso pagal šią priemonę vykdomiems projektams numatyta daugiau kaip 46 mln. eurų. Tarp finansuojamų veiklų yra saugomų teritorijų rinkodaros plėtra, saugomų teritorijų, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo vertybes, tvarkymas, pritaikymas lankymui ir gamtosauginiam švietimui, valstybinės reikšmės parkų tvarkymas.
85 proc. sumos sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos, likusios – valstybės biudžeto lėšos. Projektus, kurie numatyti pagal šią priemonę, visoje Lietuvoje vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijos, saugomų teritorijų direkcijos ir Lietuvos nacionalinis muziejus.
Sutvarkius, atnaujinus ir pritaikius lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektus bei teritorijas jie tampa lengviau prieinami ir patrauklesni saugomų teritorijų lankytojams, tarnauja švietimo tikslais. Taip sudaromos sąlygos pažinti gamtą nedarant jai žalos ir tokiu būdu puoselėti gamtos vertybes, tradicijas.
Interaktyvios ekspozicijos
Kaip sakė muziejaus atstovė D. Indrašienė, panaudojus ES investicijas muziejaus gyvavimo laikas pratęstas šimtmečiams, o bitininkystės tema yra pateikiama patrauklia, interaktyvia forma, kartu pristatant ir senovinius eksponatus.
„Jeigu nori sulaukti lankytojų, turi eiti koja kojon su laikmečiu”, – sakė pašnekovė. Ji atkreipė dėmesį, kad visos muziejaus ekspozicijos pateikiamos interaktyviai. Pavyzdžiui, pirkioje esanti ekspozicija „sudėta” į spintą – atidarius jos duris atitinkamo laikotarpio eksponatai kalba patys už save.
„Orientuojamės į plačią auditoriją. Didžioji dalis žmonių nori emocijos, reginio, įspūdžio, kurį suteikia vaizdas. Atidarius spintos duris visa tai dabar galima patirti. Norinčių sužinoti daugiau patogumui – ant spintos durų pateikiama rašytinė ir vaizdinė informacija”, – pasakojo muziejaus atstovė.
Moderniausias pasaulio avilys
Muziejus lankytojus supažindina tiek su senoviniais, tiek su pačiais naujausiais bitininkystės metodais ir priemonėmis. Jame yra ir jaunųjų verslininkų „Brolių medus” muziejui padovanotas moderniausias avilys pasaulyje.
„Tai srautinis australų kurtas avilys. Paprastai kalbant, toks avilys suteikia galimybę įsipilti medaus tiesiog iš kranelio. Šiame avilyje bičių šeima gyvena savo įprastą gyvenimą, o meduvė (vieta avilyje, į kurią bitės neša medų) pagaminta iš maistinio plastiko. Avilio šonai – stikliniai, tad galima stebėti, kaip koriuose gyvena bitės, pažinti bičių šeimą iš arti”, – pasakojo D. Indrašienė.
Ji sakė pastebinti, jog Lietuvoje netrūksta jaunų šeimų, kurios kaimuose ar sodybose laiko ne tik šunį ar katę, bet ir kelis avilius. „Jie tuo užsiimta ne tik dėl noro turėti medaus. Bičių priežiūra – tai bendras visos šeimos darbas, kuris vienija.” Bitininkystės muziejaus atstovės teigimu, nemažai išsilavinusių jaunų žmonių drąsiai pradeda kurti verslą bitininkystės srityje.
Neįtikėtini bičių gabumai
Rugpjūčio 15 dieną, per Žolinę, bitininkystės muziejuje vyks medkopio šventė ir ES fondo lėšomis atnaujintos muziejaus ekspozicijos pristatymas visuomenei. D. Indrašienė kviečia į naujai atgimusį muziejų ir žada ne tik linksmas pramogas visai šeimai, bet ir galimybę sužinoti daug įdomių dalykų apie bites. Tie, kurie iki šiol su baime ar įtarimu žvelgė į šiuos padarėlius, tikrai pakeis nuomonę. Mokslininkė Laima Čereškienė papasakos apie bičių dresiravimą ir šioje srityje vykdomus tyrimus.
„Bitę išdresuoti galima per pusvalandį – ji visam gyvenimui atsimena maisto kvapą. Kaip atrodo dresūra? Bitei duodamas, pavyzdžiui, sprogmenų kvapas, paskui – maistas. Į atpažintą kvapą bitė reaguoja iškišdama savo liežuvėlį. Jeigu 1 000 išdresiruotų bičių susiburia tam tikroje teritorijoje ir iškiša liežuvėlius, tikėtina, kad ten yra sprogmuo. Tokiu pat principu bitės gali padėti atpažinti narkotines medžiagas ir netgi tuberkuliozę”, – aiškino D. Indrašienė.
Jos teigimu, gilesnis pažinimas veda ir prie geresnio žmogaus bei bitės santykio, nes dauguma žmonių bičių bijo. „Reikėtų atkreipti dėmesį, jog dabartinės bičių rūšys yra pasikeitusios, taikios ir pasižymi minimalia agresija. Bitės žmogui naudingos dėl daugybės savo nepaprastų sugebėjimų”, – pabrėžė muziejaus atstovė.
Daugiau informacijos am.lrv.lt ir esinvesticijos.lt.
