Vanduo po mūsų kojomis

Lietuvoje gausu geriamojo požeminio vandens išteklių. Iš čiaupo bėgantis vanduo – seniai žinomas dalykas. Įpratome, kad atsukus vandens čiaupą bėga geriamasis vanduo, o panaudotas išbėga. Retas kuris susimąstome, kokį kelią nueina vanduo, kad pasiektų mūsų namus. Eidami miesto gatvėmis, neįsivaizduojame, kokia inžinerinių tinklų raizgalynė slypi po mūsų kojomis, kiek reikia įdėti pastangų ir lėšų, kad geriamasis vanduo pasiektų vartotojus, o susidariusios nuotekos būtų išvalytos ir vėl grąžintos gamtai. Šiandien, gegužės 5 dieną, švenčiame Vandentvarkos darbuotojų profesinę dieną, todėl paminėkime jų nuveiktus darbus ir įdėtas pastangas tam, kad kiekvieno mūsų namuose vos atsukus čiaupą bėgtų švarus ir skanus vanduo.

Šimtais kilometrų po žeme – pas vartotojus
UAB „Utenos vandenys” Utenos miesto ir rajono gyventojus viešojo vandens teikimo teritorijoje aprūpina požeminiu geriamuoju vandeniu. Įmonė eksploatuoja 70 vandens gavybos gręžinių, vanduo vartotojus pasiekia 339,6 km vandentiekio vamzdžiais, požeminį vandenį gerina 31 vandens geležies šalinimo įrenginys. Vartotojų panaudotas vanduo (nuotekos) surenkamas 223,2 km nuotekų tinklais ir patenka į 13 nuotekų valymo įrenginių, kuriuose išvalomas iki aplinkosauginių reikalavimų ir grąžinamas į paviršinius vandens telkinius.

Utenos rajone slūgsančiame požeminiame vandenyje yra natūraliai susiformavusių mineralinių medžiagų (kalcio, magnio, geležies ir kt.), kurios nulemia vandens skonį. Vanduo be druskų (distiliuotas) yra kenksmingas, nes iš žmogaus organizmo pašalina naudingas medžiagas. Anot UAB „Utenos vandenys“ Gamybos ir technikos skyriaus viršininkės Aldonos Jankauskienės, Utenos rajono požeminiame vandenyje yra padidėjęs geležies kiekis. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, iki 2 mg/l geležies koncentracija geriamajame vandenyje nekelia grėsmės žmogaus sveikatai, tačiau vandens jusliniai rodikliai blogėja, kai jame yra geležies daugiau kaip 0,2 mg/l. Padidėjęs geležies kiekis vandeniui suteikia nemalonų skonį ir išvaizdą, nusėda ant buities prietaisų. Viršininkė pasakojo, jog geležies perteklius iš vandens šalinamas gerinimo įrenginiuose. Paruoštas naudojimui geriamasis vanduo saugomas rezervuaruose, iš kurių tiekiamas vartotojams.

Geriamojo vandens saugą ir kokybę iki pastato vandens apskaitos mazgo garantuoja geriamojo vandens tiekėjas, o kontroliuoja Utenos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Įmonės eksploatuojamų objektų tiekiamo geriamojo vandens kokybės rezultatai skelbiami įmonės svetainėje www.utenosvandenys.lt.

Pasieks dar daugiau Utenos rajono žmonių
Plėtros direktorė dr. Giedrė Vabolienė vardijo, jog šiuo metu UAB „Utenos vandenys“ vykdo septynis projektus, kai kurie iš jų iš dalies finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų, didžioji dalis vykdomi bendrovės lėšomis.

„Vienas didžiausių dabar vykdomų projektų – „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone Jasonių kaime“, čia bus nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai nuo Utenos iki Jasonių kaimo, pajungiant pakeliui esančias penkias sodų bendrijas, – sakė direktorė. – Atlikti skaičiavimai parodė, kad ekonomiškiau prijungti Jasonis prie Utenos infrastruktūros, nei diegti atskirą sistemą.” Anot pašnekovės, šis projektas jau įgyvendinamas, sparčiai vyksta darbai. G. Vabolienės teigimu, kadangi minėtam projektui nebuvo gautas pakankamas finansavimas, projektas pradėtas vykdyti etapais. Į pirmą etapą nepateko visa teritorija, todėl yra ruošiamas antras projektas papildomiems darbams, kurie bus atliekami tose gatvėse, kurių neapėmė pirmas projekto etapas.

Kitas iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Geriamo vandens tiekimo ir gerinimo sistemų statyba Medenių kaime”. Anot direktorės, čia jau yra centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, bet nėra jo gerinimo įrenginių, todėl gyventojai gauna vandenį, kuris neatitinka Lietuvos higienos normoje nustatytų rodiklių, tokių kaip bendroji geležis, manganas, drumstumas. Šie rodikliai nėra tiesiogiai sietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau suteikia vandeniui spalvą, iškrinta nuosėdos, kurios kenkia buitinei įrangai. „Taigi, planuojama pastatyti apie 1,7 km vandentiekio tinklų ir naujus vandens gerinimo įrenginius”, – planus dėstė pašnekovė ir pridūrė, jog buvo pasirašyta sutartis su rangovu, todėl greitu metu bus pradėti darbai.

Savo lėšomis bendrovė vykdo dar kelis projektus. Vienas jų – vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Pačkėnų kaime, kurio gyventojai, pasak pašnekovės, jau turėjo pamatyti pradedamus darbus. Kaip teigė direktorė, vandentiekio tinklai Pačkėnuose jau buvo, jie bus perklojami naujai, o nuotekų tinklų buvo nedaug, todėl iki šių metų pabaigos visi pačkėniškiai jau galės jais naudotis. Taip pat čia planuojami pastatyti nauji nuotekų valymo įrenginiai.

Dar vienas projektas – „Nuotekų tinklų statyba Antalgės kaime”. G. Vabolienė aiškino, kad viename iš Antalgės kvartalų, kuriame iki šiol nebuvo nuotekų tinklų, bus statomi nauji. Nutiesus tinklus iki Jasonių kaimo, iki Antalgės jau nebetoli, todėl Antalgės nuotekų tinklai bus sujungiami su Jasonių trasa ir nuotekos bus valomos jau Utenos miesto nuotekų valykloje. Šis projektas planuojamas įgyvendinti 2019 metų pradžioje.

Dar vienas svarbus projektas, kuriam šiuo metu vykdomi viešieji pirkimai, tai „Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija Aušros gatvėje Utenos mieste”. Šie darbai, anot direktorės, vykdomi tam, kad, renovavus ir sutvarkius Aušros gatvę, po ja patiesti tinklai taip pat būtų nauji ir modernūs, o tai padės išvengti situacijų, kai trūkus seniems vamzdžiams prireiktų ardyti naujai sutvarkytą gatvę.

Vanduo – gyvybės eliksyras
Pasak A. Jankauskienės, yra gyventojų, kurie, norėdami pagerinti geriamojo vandens kokybę, įsirengia vandens filtrus. Tačiau, pašnekovės teigimu, vandens filtrus reikia prižiūrėti, laiku keisti filtravimo elementus. Apleidus filtravimo sistemą, geriau tokio filtruoto vandens nenaudoti, nes filtruose besikaupiantys nešvarumai ilgainiui užteršia filtruojamą vandenį. „Išeina taip, kad vartotojas geria blogesnės kokybės vandenį, negu mes tiekiame”, – sakė viršininkė.

Daugeliui iškyla klausimas: ką geriau gerti – parduotuvėje pirktą vandenį ar iš čiaupo? Pašnekovė patikino, kad iš čiaupo į indą įpiltas vanduo gali stovėti tris dienas ir būti tinkamas naudoti. Vanduo, pirktas prekybos centre, neatidarytas gali stovėti porą metų. Tačiau vandens butelis turėtų būti laikomas tamsioje, vėsioje vietoje. „Jei laikymo sąlygos netinkamos, gali pradėti veistis bakterijos. Ilgai ir netinkamai laikomame plastikiniame butelyje vandenyje gali atsirasti plastiko pėdsakų. Į plastikinėje taroje laikomus skysčius išsiskiria cheminis junginys bisfenolis A, kuris trikdo reprodukcinės sistemos raidą ir siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis bei vėžiu”, – dėstė viršininkė.

Anot jos, parduodamas fasuotas geriamasis vanduo chemine sudėtimi panašus į tekantį iš čiaupo, prieš išpilstant jį į butelius yra minkštinamas, pašalinant magnio ir kalcio druskas, pridedama kitų mineralų. Bet yra vienas didelis skirtumas – fasuoto geriamojo vandens kaina apie 17 euro centų už 1 litrą vandens, o vandens iš čiaupo kaina – 0,103 euro cento už 1 litrą. „Kam papildomai pirkti tai, ką kiekvienas turime savo namuose ir galime naudoti atsukę geriamojo vandens čiaupą? – retoriškai klausė A. Jankauskienė, pridūrusi, jog Lietuvoje turimi vandens ištekliai – vienas didžiausių mūsų valstybės turtų, kurio pavydi ne viena pasaulio valstybė, ir pakvietė vertinti tai, be ko nė vienas iš mūsų negalėtume išgyventi – švarų vandenį.

Kasmet
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru rengia mokinių kūrybinių darbų konkursus Vandentvarkos darbuotojų dienai paminėti. Šiais konkursais skatinama mokinių saviraiška, kūrybiškumas, formuojamas požiūris į supančią aplinką, atkreipiant dėmesį į vandenį, kaip gamtos vertybę, kurią privalome tausoti ir saugoti. Šiemet vaikams buvo skirtas nuotraukų konkursas tema „Vandens ženklai!“

• 2,1 mlrd. žmonių neturi galimybės naudotis saugaus geriamojo vandens tiekimo paslaugomis (PSO / UNICEF 2017 m.).
• 4,5 mlrd. žmonių neturi saugiai teikiamų sanitarinių paslaugų (PSO / UNICEF 2017 m.).
• 340 000 vaikų iki penkerių metų kasmet miršta nuo viduriavimo ligų (PSO / UNICEF 2015 m.).
• Vandens trūkumą jaučia 4 iš 10 žmonių (PSO).

UAB „Utenos vandenys“ archyvo nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Indraja

Įvairenybės

Jaunimas