Užstato sistema Lietuvoje įgavo didžiulį pagreitį. Vien pernai Utenos rajono gyventojai į taromatus bei taros surinkimo punktus sunešė daugiau nei 8 mln. pakuočių, o visoje Lietuvoje per dvejus sistemos veikimo metus sugrąžintų pakuočių skaičius viršijo 1 mlrd. Šie skaičiai leidžia kalbėti apie išskirtinę užstato sistemos starto sėkmę tarptautiniu mastu.
Valstybei nieko nekainuoja
Užstato sistemą prižiūrinti įmonė „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) surenka 92 proc. visos vienkartinės skardinės, plastikinės bei stiklinės taros. Nė vienai užstato sistemą turinčiai šaliai nėra pavykę taip greitai pasiekti tokių aukštų rezultatų kaip Lietuvoje.
Be to, ši sistema valstybei nieko nekainuoja – ją prižiūri Aplinkos ministerija, tačiau išlaiko gėrimų gamintojai bei importuotojai, kurie atsakingi už visas į šalies rinką išleidžiamas pakuotes.
„Pagrindiniai USAD pajamų šaltiniai – gamintojų ir importuotojų mokestis už pakuočių tvarkymą bei lėšos, kurias gauname pardavę žaliavą: stiklą, PET pakuotes, skardines. Visos lėšos tenka tik sistemai išlaikyti, mat USAD yra pelno nesiekianti organizacija“, – sakė USAD vadovas Gintaras Varnas.
Sistema naudojasi 87 proc. gyventojų
Siekdama išsiaiškinti, kokie yra Lietuvos gyventojų naudojimosi užstato sistema įpročiai bei poreikiai, bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 1 004 žmones skirtingose Lietuvos vietovėse.
Tyrimo duomenys parodė – nepaisant gyvenvietės dydžio, užstato sistema naudojasi labai panaši gyventojų dalis – 88,5 proc. miestuose bei rajonų centruose, 87,4 proc. kaimo vietovėse ir 86,2 proc. didžiuosiuose miestuose.
Gyventojų nuomonės neišsiskyrė ir išsakant pasitenkinimą užstato sistemos veikimu. Ar tai būtų didmiestis, ar kaimas, bendras pasitenkinimo rodiklis – net 97 proc. Beje, lygiai toks pats procentas apklausos dalyvių nurodė, kad užstato sistema yra reikalinga.
Svarbiausia – švari aplinka
„Užstato sistemos sėkmė yra visų Lietuvos gyventojų, kad ir kur jie begyventų, nuopelnas. Esu įsitikinęs, kad rūpestis aplinka yra mūsų būdo bruožas, kuris, sudarius tinkamas sąlygas, išsiskleidžia visu gražumu. Užstato sistema kaip tik ir leido jam pasireikšti“, – teigė G. Varnas.
Jo žodžius patvirtina ir apklausos duomenys. Vardydami užstato sistemos privalumus, Lietuvos gyventojai dažniausiai minėjo atsakymą „Mažiau šiukšlių, mažiau teršiama aplinka, gamta.“ Dažniausiai jį minėjo kaimo vietovių bei miestų, rajonų centrų gyventojai – atitinkamai 75,6 proc. ir 76,7 proc. Didžiuosiuose miestuose šis atsakymas minėtas šiek tiek rečiau – 68,8 proc.
Galimybė atsiimti užstatą buvo antras pagal populiarumą, tačiau gerokai retesnis atsakymas. Jį minėjo 12,1 proc. didžiųjų miestų, 9,2 proc. kaimo vietovių bei vos 7,6 proc. miestų bei rajonų centrų gyventojų.
Kasdien sutvarko 1,5 mln. pakuočių
Švaresnė aplinka – ne tik svarbiausias užstato sistemos privalumas, bet ir tiesioginis USAD veiklos padarinys. Visoje šalyje 95 proc. užstato sistema besinaudojančių respondentų sutartinai teigė – po sistemos starto šiukšlių aplinkoje sumažėjo.
„Labiausiai sumažėjo plastikinių butelių. Jų parduodama daugiausia, tad jie labiausiai teršė mūsų aplinką. Dabar situacija pasikeitė.
Beje, tik ką Jungtinė Karalystė pareiškė ketinanti įsivesti užstato sistemą, pagrindinė priežastis – kova su plastiko atliekomis. Lietuvos pavyzdys patvirtina, kad tai – efektyvus, todėl ir teisingas sprendimas“, – pasakojo USAD vadovas.
Vien per 2017 m. USAD surinko 11 tūkst. tonų PET pakuočių, o tai yra net 323 mln. vnt. plastikinių butelių. Anksčiau nemaža jų dalis teršdavo mūsų aplinką. Iš viso per praėjusius metus USAD surinko 539 mln. pakuočių, kurios svėrė 21 tūkst. t.
