Vasario 8 dieną Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje, mininčioje 111-ąsias Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos gimimo metines, prasidėjo šiai svarbiai datai skirtų renginių ciklas. Šioje ugdymo įstaigoje apsilankęs garsaus kraštiečio sūnėnas Algirdas Šapoka gimnazistams pasidalijo prisiminimais apie uteniškį istoriką, o maisto istorikas prof. Rimvydas Laužikas leido pasinerti į senovę ir sužinoti, ką prieš kelis šimtmečius Lietuvos didikai valgė ir kuo vaišino svečius.
Trečiadienis Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos gimnazistams buvo ypač turiningas: jie turėjo puikią galimybę pasiklausyti įdomių pasakojimų ir prisiminimų iš žmonių, kurie didžiuojasi pažinoję šią iškilią asmenybę ar lankęsi Toronte (Kanada), kur jis palaidotas. Į susitikimą su gimnazistais atvyko A. Šapokos sūnėnas Algirdas Šapoka, giminaitis žurnalistas Marius Grinbergas, gimnazijoje viešėjęs pirmą kartą, savo prisiminimais dalijosi ir šios mokyklos mokytojas Romualdas Baura, buvusi istorijos mokytoja Birutė Kairienė, gimnazijos bibliotekos vedėja Vida Gudelienė, o didžiuotis tuo, kas esame, jaunąją kartą ragino Adolfo Šapokos gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas.
Jau kone du dešimtmečius Adolfo Šapokos gimnazijos aplankyti nepamirštantis Algirdas Šapoka, visomis savo pastangomis įamžinęs dėdės Adolfo Šapokos atminimą, pasakojo, kad jo tėvelis gyveno Grybelių kaime, o dabar šioje vietoje nebelikę nė tuščios sodybos, tik krienai bujoja. O tų krienų Algirdas ir pats prisikasęs parsivežė į savo sodą. „Vis mielesni, iš savo krašto”, – šyptelėjo svečias. Jis dar vaikystėje artimai bendravo su garsiu istoriku, pas kurį viešėdavo ir muziejus lankydavęs. „Paskutinis atminimas apie jį išliko 1940 metais. Adolfas dėstė universitete, o Lietuvą okupavus, jis buvo atleistas iš pareigų. Mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę, A. Šapokos išleista „Lietuvos istorija” buvo masiškai perkama. Ją drąsiai galima vadinti patriotine Lietuvos istorija”, – kalbėjo A. Šapoka.
Ilgą laiką apie giminystę su Adolfu Šapoka jo giminaitis Marius Grinbergas nieko nežinojo, mat nuo jo tai buvo slepiama. Apie šį garsų žmogų jis sužinojo tik vyresnėse klasėse.
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Romualdas Baura dalijosi prisiminimais apie išvyką į Torontą, kur gyveno, dirbo garsus mūsų krašto istorikas. Toronte jis ir atgulė amžinojo poilsio. „2000 metais į Torontą patekau atsitiktinai. Ten vyko Pasaulio lietuvių šokių šventė, tad, pasinaudojęs galimybe, išvykau ir aš. Aplankiau lietuvių kapines ir „Tėviškės žiburių” redakciją, kurioje dirbo A. Šapoka. Ypač džiaugiausi didžiausia dovana – galimybe nulenkti galvą prie šio garsaus žmogaus kapo”, – apie savo išvyką į Torontą pasakojo R. Baura, gimnazistus raginęs gerbti ir saugoti A. Šapokos atminimą.
Istorikei pedagogei Birutei Kairienei šiltus prisiminimus kelia bendravimas su A. Šapokos giminaite, Kanadoje gyvenančia mokytoja Vale Kecoriene, kurios gyvenimas susiklostė ypač dramatiškai.
Gimnazijos bibliotekos vedėja Vida Gudelienė pasidžiaugė, kad istorikas svarbus ir dabartiniams gimnazistams. Buvę šapokiukai – jos dukra Rasa Gudelytė ir Jaunius Kadūnas – neseniai viešėjo Kanadoje ir aplankė šio miesto lietuvių bendruomenes, „Tėviškės žiburių” redakciją ir kapines, kur palaidotas istorikas, jo žmona Ada ir duktė Aldona.
Tądien gimnazijos bendruomenė sulaukė kito garbaus svečio – maisto istoriko prof. Rimvydo Laužiko, kuris skaitė istorinę paskaitą „Pietūs su Radvilomis”. Į renginius, skirtus Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos gimimo metinėms paminėti, susirinkę ne tik šapokiukai, bet ir „Saulės” gimnazijos gimnazistai bei kai kurių miesto progimnazijų mokiniai, pakvieti mokytojos Aureolės Maračinskienės, dalyvavo parodos „Draugai draugams” atidaryme – čia netrūko ne tik teigiamų emocijų, bet ir įdomios veiklos.
Autorės nuotr.
