Vargu ar atsirastų nors vienas uteniškis, kuris nežinotų ar nebūtų užsukęs į UAB „Utenos prekyba” parduotuvę. Abejingų šiai įmonei nėra – pirkėjai turi savo nuomonę. Kokia ji, atspėti nesunku užsukus į bet kurią prekybos vietą – čia visuomet sutiksite ir naujų, ir jau matytų uteniškių, kurie dažniausiai apsiperka vienoje iš UAB „Utenos prekyba” parduotuvių. Tačiau pasiekti palankų vertinimą, išlaikyti principus ir pagrindinį tikslą beveik šimtmetį skaičiuojančiai UAB „Utenos prekyba” nebuvo lengva. Skirtingi laikmečiai, aplinkybės, situacijos darė įtaką tiek įmonei, tiek pirkėjui. Ypač sudėtingas laikas buvo 1940–1990 metai (apie 1924–1940 laikmetį rašyta „Utenos dienoje” Nr. 86).

Valdymo struktūros kaita

Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos ūkio pertvarkymas socialistiniais pagrindais, kuris turėjo įtakos ir kooperacijai. Visi „Lietūkio” žemės ūkio kooperatyvai, žemės ūkio draugijos ir jų skyriai sujungti į respublikinę vartotojų kooperatyvų sąjungą. Vartotojų kooperatyvai ir jų sąjungos privalėjo dirbti pagal Sovietų Sąjungoje veikusius pavyzdinius kaimo vartotojų kooperatyvų ir jų sąjungų įstatus. Šiems pertvarkymams įgyvendinti buvo sudarytas organizacinis biuras. Utenos apskrities vartotojų kooperatyvo sąjungos organizacinio biuro pirmininku buvo paskirtas Jonas Kirvelis.
Iš esmės tai buvo tik kooperacijos valdymo struktūros, jos organų personalinės sudėties, veiklos pobūdžio pakeitimas ir veiklos teritorijų nustatymas. Kooperacijos turto savininkais juridiškai liko vartotojų kooperatyvų nariai.

Kooperatyvų reorganizacija

Prasidėjo kooperatyvų reorganizacija: skaidomi arba jungiami esami, kuriami nauji. 1940 m. pabaigoje įvykdytos privačių stambesniųjų prekybos įmonių nacionalizacijos kooperacija turėjo tapti vienintele apskričių miesteliuose ir kaimuose prekybos organizacija, sparčiai išstumianti iš rinkos likusius smulkius privačius prekybininkus, todėl buvo skubiai organizuoti parengiamieji darbai šešiems naujiems kooperatyvams apskrityje steigti (Skiemonių, Daugailių, Kuktiškių, Tauragnų, Užpalių, Skudutiškio) ir atgaivinta Debeikių bei Vyžuonų žemės ūkio bendrijų veikla. Steigiamajame Utenos AVKS susirinkime jos valdybos pirmininku išrinktas Jonas Garunkštis.
Įvedus sovietų valdžią dėl daromo spaudimo nemažai žemės ūkio kooperatyvų narių (daugiausia stambesnių ūkininkų ir inteligentijos atstovų) pasitraukė iš kooperatyvų ir atėjo daug naujų (daugiausia mažažemių, bežemių, mažai raštingų bet prijaučiančių sovietų valdžiai) žmonių.

Ėmėsi remonto darbų

Per kelis mėnesius, likusius iki karo, svarbiausias vartotojų kooperatyvų ir jų sąjungos dėmesys buvo sutelktas į parduotuvių įrengimą iš valstybės gautose ar išnuomotose patalpose, naujoviškos apskaitos įvedimą ir apskaitos bei parduotuvių personalo komplektavimą, prekių, kurių labai ėmė trūkti po fiksuotų kainų įvedimo, paieškos ir kitiems organizacinio pobūdžio darbams. Utenos kooperatininkams, kaip rodo archyviniai dokumentai, dirbti tikrai buvo nelengva, bet ir tuo metu Utenos apskrities vartotojų kooperatyvų sąjunga su Utenos vartotojų kooperatyvu ėmėsi nemenkų remonto darbų – pradėjo remontuoti Utenos mieste dviejų aukštų namą valgyklai ir patalpoms prekybai įrengti.

Veikė karo metu

Prasidėjus karui nemažai kooperatyvų turto buvo išgrobstyta, kooperatyvai sunyko. Visi sovietinių metų pertvarkymai panaikinti, atstatytos „Lietūkio” teisės. Utenos apskrityje karo metais veiklą tęsė visi 1941 m. pradžioje suformuoti 13 vartotojų kooperatyvai, nors daugumos jų veikla dėl ribotų prekių išteklių ir normuoto vartojimo (kortelių sistemos) buvo gana menka.
Frontui slenkant į vakarus, vos tik sovietų kariuomenė 1944 m. vasarą užėmė rytines Lietuvos apskritis, tuojau pat buvo įvedama sovietų valdžia, atstatomos prieš karą sukurtos ūkio struktūros. Utenos apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininku išrinktas prieš karą buvęs pirmininkas J. Garunkštis.

Ir nuostoliai, ir pelnas

Kooperatyvai 1941 m. pabaigoje turėjo 14 parduotuvių, t. y. po vieną parduotuvę, išskyrus Utenos vartotojų kooperatyvą, turėjusį 3 parduotuves. Dėl prekių stygiaus, menko gyventojų perkamojo pajėgumo ir kitų karo meto trūkumų 9 vartotojų kooperatyvai metus baigė su nuostoliais, o likę 3 uždirbo labai menkai.
1945 m. veiklos rezultatai kur kas geresni: kooperatyvuose jau buvo 21 parduotuvė ir 8 maitinimo įmonės, organizuotas pagalbinis ūkis su 92 ha žemės. Pastangų įdėta nemažai, bet indėlis prekių ištekliams papildyti buvo kuklus. Nors kai kurie vartotojų kooperatyvai metus baigė su nuostoliais, veikla buvo pelninga. Kooperatyvuose metų pabaigoje buvo 4 852 nariai.

Veiklą stabdė teritorinis dalijimas

Tolygią Utenos apskrities vartotojų kooperatyvo ūkinės veiklos plėtrą 1947–1950 metais šiek tiek sutrikdė šalies administracinio teritorinio padalinimo pokyčiai, dėl ko Utenos rajono vartotojų kooperatyvo sąjunga neteko ekonomiškai stipriausių vartotojų kooperatyvų.
Minėtų pertvarkymų metu buvo vykdoma Utenos apskrities vartotojų kooperatyvo sąjungos vartotojų kooperatyvų optimizacija juos stambinant ir po reorganizacijos pertvarkytoje Utenos rajono vartotojų kooperatyvo sąjungoje liko 4 vartotojų kooperatyvai: Utenos, Kuktiškių, Tauragnų ir Vyžuonų. Tuo laikotarpiu rajono vartotojų kooperatyvo sąjungos pirmininku dirbo Jonas Bagdonas.

Plėtojo ūkinę veiklą

Sunkiausiais pokario metais Utenos apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungai ir jos nariams pavyko išvengti stambių išeikvojimų ir trūkumų, nors kitose sąjungose jų buvo nemažai. Prieš apskritį pertvarkant į rajoną, t. y. 1949 m. pabaigoje, Utenos rajono vartotojų kooperatyvo sąjungoje ir jos kooperatyvuose buvo 36 parduotuvės, parduotuvėlės ir kioskai, taip pat ir 1948 metais pastatyta Utenos universalinė parduotuvė bei 7 stambesnės kaimų parduotuvės ir 13 maitinimo įmonių.
Rajkoopsąjungos veiklos finansiniai rezultatai 1950 m. buvo geriausi tarp Vilniaus srities vartotojų kooperacijos organizacijų. Nuo 1950 m. prasidėjo intensyvi rajkoopsąjungos ūkinės veiklos plėtotė.
Rajkoopsąjungos mažmeninė prekių apyvarta, pasibaigus anksčiau minėtiems apskrities teritorijos mažinimo pokyčiams, nuo 1955 m. didėjo sparčiau negu visa respublikinės vartotojų kooperatyvų sąjungos apyvarta, bet 1990 m. realius apyvartos pokyčius iškreipia prasidėjusi kainų infliacija.
Spartesnį mažmeninės prekių apyvartos augimą Utenos rajone tam tikra dalimi sąlygojo tai, kad Utenos miestas sovietiniais metais buvo plėtojamas kaip regioninis centras ir rajone sparčiau negu Lietuvoje didėjo gyventojų skaičius, o svarbiausia, kad rajono kooperatininkams gerai išplėtojus visą infrastruktūrą ir gerai organizuojant prekybą rajkoopsąjungos prekybos tinklas tapo prekybinės traukos zona.

Gautas pelnas sudarė sąlygas statyti

Aukštas pelningumas sudarė rajono vartotojų kooperatyvo sąjungai galimybes finansuoti gana plataus masto kapitalinės statybos ir kapitalinio remonto projektus, įsigijimus ir viso ūkio nuoseklaus gerinimo darbus. Intensyvūs statybų darbai rajone prasidėjo nuo 1950 m., o ypač spartų mastą įgavo septintame ir aštuntame dešimtmečiais.
Vienas pirmųjų stambesnių statinių – pramoninių prekių sandėlis, pastatytas 1950 m. 1954 m. buvo baigta statyti ir pradėta naudoti 2 darbo vietų maisto prekių parduotuvė ir 3 darbo vietų parduotuvė-sandėlis Utenos mieste, kaimui skirta 2 darbo vietų universalinė parduotuvė Leliūnuose ir degalų saugykla Utenoje. Dešimtmetis buvo užbaigtas stambiausia statyba – 1960 m. atiduotas naudoti restoranas su valgykla Utenoje. Septintojo dešimtmečio stambesni objektai – duonos kepykla 30 tonų per parą pajėgumo pastatyta 1964–1965 m. Utenoje. 1960 m. pradėjus gaminti Šiauliuose surenkamas gelžbetonio parduotuves, Utenos rajono kaimo vietovėse per metus jų buvo pastatoma po 3–4 ar net daugiau, todėl aštuntame dešimtmetyje parduotuvės jau veikė visose centrinėse kolūkių gyvenvietėse ir mažuose miesteliuose. 1965 m. Norvaišių, Kirdeikių ir Antalgės kaimuose pastatytos naujoviškos skydinės valgyklos. 1966–1969 m. rajono centre ir miesteliuose pastatytos 2 universalinės parduotuvės ir 9 kitos 30 darbo vietų parduotuvės. 1975–1977 m. Utenos mieste pastatytas bendrabutis su 80 kv. m prekybos salės ploto parduotuve ir administracinėmis patalpomis, prekybos centras su 50 vietų maitinimo įmone Sudeikiuose 1978–1980 m., 1974 m. – dvi pramoninių prekių parduotuvės Utenoje, vėliau – universalinė parduotuvė, baldų parduotuvė bei nauja duonos gamykla 1986–1988 m. Paminėta tik dalis ūkinei veiklai svarbių statinių.
Plečiant prekybos tinklą kartu buvo modernizuojami prekybos procesai, ugdomas personalas, tobulinama organizacinė sandara.

Įdiegtos naujovės

Nuo 1960 m. sparčiai pradėta taikyti savitarna, stambiagabaritinių prekių, kurių yra pakankamai, pardavimas pagal išankstinius užsakymus bei tokių prekių pristatymas į namus, prekių pardavimas kreditan, rengiamos parodos-pardavimai, siaura parduotuvių specializacija ir kitos naujovės. Buvo dedama daug pastangų, kad prekių tiekėjai, ypač Prekybos ministerijos didmeninės prekybos bazės ir maisto pramonės įmonės, plačiau taikytų centralizuotą prekių tiekimą, rajono vartotojų kooperatyvo sąjungos mažmeninės prekybos įmonės tam buvo reikiamai parengtos.
Rajkoopsąjunga dar septintame dešimtmetyje įsteigė prie universalinės parduotuvės pardavėjų, prie restorano – kulinarų praktines mokyklas ir taip tenkino šių specialybių darbuotojų prekybos ir maitinimo įmonėms poreikį. Rajkoopsąjungos įmonės – didmeninė prekybos bazė, restoranas, paruošų kontora, universalinė parduotuvė joms pasiekus tam reikalingas veiklos apimtis, buvo pertvarkytos į ūkiskaitines įmones.

Nuolatinis vystymasis

Rajkoopsąjunga ir jos vartotojų kooperatyvai bei įmonės buvo viena iš stambiausių darbdavių Utenos rajone: 1990 m. jose dirbo 1 570 darbuotojų. Vien visuomeniniame maitinime, kuriam priklausė pramonės įmonių, švietimo įstaigų, kolūkių ir vairių kitų organizacijų valgyklos ir bufetai, dirbo 500 darbuotojų.
Atsižvelgdama į nuolat didėjančias veiklos apimtis ir vartotojų kooperatyvų vaidmenį bei esminius pokyčius rinkoje, rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga pertvarkė organizacinę struktūrą. Per netrumpą 50 m. laikotarpį keitėsi rajookpsąjungos, jos vartotojų kooperatyvų bei įmonių vadovai, bet buvo išlaikytas veiklos ir darbų perimamumas ir tęstinumas. Rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos organizacinio biuro pirmininku, kaip buvo minėta, 1940 m. buvo paskirtas J. Kirvelis, renkant pirmąjį valdybos pirmininką 1941 m. juo išrinktas J. Garunkštis, o 1944 m. atkūrus rajookpsąjungą, J. Garunkštis dar kartą išrinktas valdybos pirmininku; apie 1950 m. jį pakeitė Jonas Bagdonas, o iki 1965 m. šias pareigas ėjo Edvardas Bikulčius, Gediminas Pažereckas pirmininku dirbo iki 1970 m., Valentinas Markevičius iki 1980 m., Česlovas Balsys – iki 1986 m., o nuo 1986 m. – Robertas Miliauskas.

Gausėjo narių, didėjo turtas

Utenos RVKS kooperatyvuose įregistruotų narių skaičius sparčiausiai didėjo 1945–1965 metais: per 20 metų narių padidėjo nuo 4 852 iki 21 054 1965 m. pabaigoje.
Būti kooperatyvų nariais daugeliui žmonių buvo patrauklu dėl to, kad taip jie įsitraukdavo į visuomeninę veiklą per renkamas parduotuvių priežiūros komisijas, per rinkimą įgaliotiniais, valdybų nariais, dalyvavimą susirinkimuose ir per kitas vartotojų kooperacijos visuomeninės veiklos formas.