Baltieji gandrai – tolimieji migrantai, per 2-3 mėnesius įveikiantys kelis tūkstančius kilometrų bei pasiekiantys tolimiausius Pietų Afrikos kraštus. Tačiau, anot ornitologų, ne visi paukščiai išskrenda – pasitaiko išimčių, kuomet baltieji gandrai žiemoti pasilieka ir Lietuvoje.
Keli gandrai žiemoti pasiliko ir Joneliškyje (Utenos r.) esančiame žirgyne. Specialiai įkurtuose aptvaruose gandrai sėkmingai peržiemojo ir po kelių savaičių iškeliaus į kitus jiems skirtus namus Vyžuonėlių kaime. Kasmet gandrais rūpinasi paukščių mylėtoja Stasė Davniukienė.
Ornitologai teigia, kad šie metai taip pat buvo ne išimtis: šaltuoju metu gandrai buvo stebimi net keliose skirtingose Lietuvos vietose. Dėl nuolatinio mitybos šaltinio šie paukščiai neretai pasilieka būriais. Būrys gandrų žiemoti pasiliko greta Klaipėdos esančiame Dumpių sąvartyne. Jau rudenį šioje vietoje stoviniavo būrelis gandrų, kurie niekur nesiruošė skristi, vaikštinėjo sąvartyno šlaitais, kartu su kirais ieškojo maisto šviežiai išverstose atliekose. Taip gandrai čia išgyveno visą rudenį, tačiau žiemoti liko tik trys drąsiausi. Nakvoti gandrai skrisdavo į greta sąvartyno esančius gandralizdžius. Taip trejetukas čia išgyveno iki sausio pabaigos. Vasario pradžioje beliko tik du, o atšilus orams ir nutirpus sniegui, pasitraukė ir pastarieji.
Jau daugelį metų Utenoje taip pat rūpinamasi gandrais, kurie buvo sužaloti, netekę vieno ar abiejų sparnų, negali skraidyti. Tokiais nuskriaustais laukiniais paukščiais nuo ankstyvo pavasario iki žiemos rūpinasi Vyžuonėlių kaime gyvenanti Stasė Davniukienė. Tačiau čia žiemoti jiems nėra sąlygų, tad praėjusių metų gruodžio pradžioje 14 sparnuotų gyventojų buvo išvežti į Joneliškio kaimą. Žirgyne įrengus specialų aptvarą, žiemą išgyveno visas pulkas gandrų. Kaip teigė Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė, kasmet laikomų gandrų skaičius nemažėja, jis išlieka daugmaž panašus. Vieni sustiprėja, pakelia sparnus skristi, o jų vietą užima kiti susižeidę gandrai.
Dar vienas šalyje sėkmingai peržiemojęs gandras – Nidos gyventojas, kuris šiltuoju metų laiku dienas leidžia šiame kurorte, o žiemą priglaudžiamas žmonių ūkiniuose pastatuose. Šis paukštis yra itin draugiškas, nesikuklina iš žvejų žuvies paprašyti, todėl turistai jam davė kelis vardus – Petras, Juozas, Grantas.
Praėjusią savaitę Alytaus rajone buvo stebimas dar vienas raudonkojis gandras. Aukštai sklandantį paukštį alytiškė pastebėjo važiuodama automobiliu. Sunku spėti, ar tai buvo pirmasis grįžęs migrantas, ar žmonių priglaustas paukštis, kuris atšilus orams buvo paleistas paskraidyti.
Šiuo metu gandrai jau keliauja į Lietuvą, tačiau jie pakankamai punktualūs ir įprastai pasirodo tik apie kovo vidurį. Gandro diena arba Gandrinės (Blovieščiai) Lietuvoje minima kovo 25 dieną. Žmonės sakydavo, jog jeigu gandras atskrido ir ant uodegos atnešė kielę – nebelieka žiemos ledų.
Neįvardydamas priežasties, kodėl šaltuoju metu gandrai vis dažniau pasilieka Lietuvoje, Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus Gediminas pavasarį ragina kelti naujus gandralizdžius ir laukti sugrįžtančių gandrų.
„Utenos dienos” inf.