Sportinės žūklės sezoną Lietuvos žvejų rinktinė baigė dalyvaudama jūrinės žūklės nuo kranto pasaulio čempionate Ispanijoje. Mažeikiškis rinktinės narys Algirdas Kovaliovas pastebėjo, kad tinkamai varžytis sutrukdė ir šioje šalyje siautėję lietūs.

Susirinko daugiau nei šimtas žvejų

Į Ispanijos miestelį Peniscola, įsikūrusį tarp Valensijos ir Barselonos, varžytis dėl pasaulio jūrinės žūklės nuo kranto čempionato apdovanojimų susirinko 19 rinktinių. Kiekvienos komandos sudėtyje buvo po penkis žvejus, dar dvidešimt prisijungė šiame turnyre varžytis asmeniškai.

Čempionato reglamentas buvo paprastas. Vieną dieną komandos treniruojasi paplūdimyje, po to keturias dienas po penkias valandas varžosi vis skirtingame paplūdimyje. Įskaitinė žuvis – iki 12 centimetrų ilgio pagauta žuvis vertinama vienu tašku, o po šio ilgio kiekvienas centimetras yra vertinamas taškais, atsižvelgiant į žuvies rūšį.

A. Kovaliovas „Santarvei“ pasakojo: „Prasidėjo liūtys, vanduo jūroje parudavo, o ir pačiame čempionate prasidėjo „mišrainė“ – nors buvo pranešta, kad kasdien važiuosime į vis kitus paplūdimius, organizatoriai nepasivargino ir žvejojome viename paplūdimyje. Aš visą čempionatą beveik toje pačioje vietoje buvau, kur praktiškai nekibo. Tik vieną kartą, pakeitus sektorių, pavyko sugauti 14 ir 15 centimetrų ilgio žuvis ir tai iškart pagerino rezultatą.“

Tarp 19 rinktinių lietuviai liko aštuoniolikti, asmeninėje įskaitoje A. Kovaliovas – 79-as. Čempionais tapo italai, aplenkę ispanus.

Sektoriuje jautėsi nekaip

Varžybose buvo privalu žvejoti tik vienoda įranga ir naudojant tik dviejų rūšių sliekus. Italai ir ispanai žvejojo visiškai šalia, naudodami tą pačią įrangą jie traukė po dvi ar tris įskaitines žuvis iš karto… Mažeikiškis žvejys svarstė, ar jų jaukai kuo kvepėjo, ar kas kita, nors kvapus naudoti buvo draudžiama.

„Varžybos man paliko slogų įspūdį – privalėjome kasdien važiuoti į už keliasdešimt kilometrų esančius paplūdimius, o dabar sugrūdo į vieną. Ir tas pats, kaip aš vadinu, „nudrožtas“ – kai kurie žvejai čia treniravosi dvi savaites, žuvys po tokios žvejų gausos jau išplaukusios. Juk skirtinguose paplūdimiuose gali strateguoti, mąstyti, bandyti kažką naujo, o čia viskas tas pats… Varžybų pabaigoje ateini į tau skirtą 20 metrų sektorių ir jautiesi nekaip – bandai ir metimo distanciją keisti, ir kabliukus mažesnius užkabinti, na, neina žuvis – ir viskas. Sunku ir morališkai, ir emociškai – šalia ispanai ir kroatai traukia žuvis vieną po kitos, šaukia iš džiaugsmo. Aš net truputį metu į jų sektoriaus pusę, nekimba – ir viskas. Kaip sakau, jų jūra – ne mūsų Baltija“, – pasakojo žvejys.

Dešimčiai žvejų buvo priskirti du teisėjai. Jie vaikščiojo ir liniuote matavo pagautas žuvis. Išmatavę gyvas metė į jūrą, apdraskytas – į kibirą.

Lėmė kelios priežastys

Praėjusiais metais Lietuvos rinktinė debiutavo tokio pobūdžio čempionate Italijoje. Tada lietuviai tarp 21 komandos buvo šešiolikti, o mažeikiškis užėmė 69-tą vietą.

A. Kovaliovas sakė, jog, jo nuomone, yra kelios priežastys, kodėl nepavyksta užkopti aukščiau. Lietuvoje nėra geros įrangos, vos nuvykę į Ispaniją visi suskubo pirktis net paprasčiausius ratukus įrangai vežti, meškerių laikiklius ir kitas smulkmenas. Kitas dalykas yra pirmaujančių žvejų įgūdžiai: čia meti šimtą metrų ir jau trini rankomis: kaip gerai numetei. Žiūri, italas ar ispanas kai sviedžia, tai sistema krinta vos ne dvigubai toliau.

Pirmą kartą komandą buvo sunku surinkti, nes reikėjo važiuoti už savo lėšas, šį kartą pagelbėjo sportinės žūklės federacija, tai norinčiųjų buvo daugiau. Žvejų nuo kranto, kurie numeta dvidešimt metrų, įstato meškerę į santechnikos vamzdį ir gaudo plekšnes, yra itin gausu, tačiau tikrų entuziastų sportininkų, kurie siekia rezultato, mūsų šalyje yra gal apie trisdešimt.

41-erių metų mažeikiškis žvejys žūklės nuo jūros kranto „karjerą“ pradėjo prieš 15 metų, tokiu būdu žūklaudamas Liepojoje nuo molo. O kai pabandė nuo kranto, ant molo daugiau ir nebelipo. Dabar pats rengia varžybas, kurias apžvelgia privačioje žvejų feisbuko grupėje „Žvejojau, žvejoju ir žinau, kur dar žvejot“.

Vienos žvejybos rūšies neišskiria

Paprasčiausios žvejybos stažą, kai pradėjo gaudyti „blizges“ su iš lazdyno išdrožtu meškerykočiu, mažeikiškis skaičiuoja nuo šešerių. Jis mėgsta visas žvejybos rūšis, gal kažkiek mažiau karpių žūklę ir plūdinę meškerę, o štai spiningas, jūrinė, poledinė ir dugninė žvejybos yra labiausiai mėgstamos.

„Kuo traukia žvejyba? Atsakysiu visų žvejų „pasiteisinimu“: laikas žvejyboje neįeina į gyvenimo trukmę. O apie naudą nėra ko net kalbėti. Finansiškai nė viena žuvis neatsiperka, o ir laimikis man nesvarbus. Parsivežu tik stintas arba plekšnes, ešerį ar starkį paimu tik pagal poreikį. Tačiau šventa nuostata – birželį, kai prasideda starkių sezonas, pasiimu dvi savaites atostogų. Kateris paruoštas ir tada – į tas Lietuvos vietas, kur jų yra“, – pasakojo A. Kovaliovas.

Vien žvejyba mažeikiškio laisvalaikis neapsiriboja. Šiemet jis pradėjo leistis į pasivažinėjimus motociklu, žiemą stoja ant snieglentės.

Laimikio pasirinkimas menkas

Lietuvos žvejams žūklės nuo jūros kranto varžybos vyksta du kartus per metus: gegužę – Papėje, rugsėjį – Nidoje. Į jas susirenka apie 60 žvejų, tada ir suvedama bendra geriausiųjų įskaita. Mažeikiškis šiuo metu yra 14-oje vietoje.

Kalbėdamas apie jūroje sugautą laimikį, A. Kovaliovas kaip didžiausią savo žuvį įvardijo 60 centimetrų šlakį, o šiaip beveik visas laimikis Baltijoje yra plekšnės arba grundulai, Latvijoje dar ir menkę galima pagauti.

„Kitais metais pasaulio čempionatas vyks Portugalijoje. Jau nuspręsta, kad į jį važiuos tik penki geriausi jūrinės žūklės nuo kranto žvejai. Norėtųsi ir ten nuvažiuoti, vis dėlto tokiose varžybose gali pagauti egzotinių žuvų – doradą, palometą arba kitų. Gal tik norėtųsi, kad tokio rango varžybose būtų šiek tiek daugiau tikslumo. Mano pavardėje dingo raidė v, o ir įrašytas visur buvau Sauliaus vardu“, – pasakojo mažeikiškis.

Be pasaulio čempionato, A. Kovaliovas yra numatęs, jeigu pavyks, dar šiemet nuvažiuoti į Lenkiją – pažiūrėti ir pabandyti, kaip tokios varžybos vyksta šioje šalyje. Nors bus žvejojama Baltijos jūroje, norėtųsi ir starkį, ir šlakį sužvejoti.