Juozas Bartašius – žmogus, visapusiškai auginęs Uteną
ProjektaiJuozas Bartašius – žmogus, visapusiškai auginęs Uteną
2016 gegužės 24, Antradienis 15:07

Juozas Bartašius – žmogus, visapusiškai auginęs Uteną

Juozas Bartašius – žmogus, visapusiškai auginęs Uteną

Utenoje viena miesto gatvė 2015 metais pavadinta Juozo Bartašiaus vardu. Kas buvo tas asmuo, kurio atminimą rajono valdžia pagerbė pavadindama jo vardu gatvę? Retas uteniškis galėtų pasakyti, o miesto svečias – juolab. Vis dėlto šis žmogus paliko gilų pėdsaką miesto visuomeninėje ir kultūrinėje dirvoje.

J. Bartašius gimė 1890 m. sausio 2 dieną Luknių kaime, Vyžuonų valsčiuje (mirė 1965 m.). Buvo savivaldybininkas, Utenos šaulių teatro režisierius, vaidintojas, tremtinys. Gyveno su tėvais, broliu Kaziu ir sese Zose. Tėvai turėjo 20 ha žemės. Mokėsi Vyžuonų pradinėje mokykloje. 1908 m. mirus tėvui Adomui, aštuoniolikmetis Juozas išvyko į Peterburgą. Baigė rusakalbės mokyklos 4 klases.
Peterburge aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1911 m. išspausdino straipsnį teatro tema laikraštyje „Viltis". Rašė apie Peterburge rengiamą statyti 1911 m. vasario 17 dieną lietuvišką spektaklį.
Bendravo su rašytoja Lazdynų Pelėda, būsimu akademiku Vladu Lašu. 1911–1914 m. dirbo mokymo priemonių dirbtuvėje „Zvutom", o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914–1917 m. tarnavo naujai pagamintų artilerijos pabūklų priėmimo inspektoriumi karo artilerijos žinyboje Petrapilyje.
1911 m. pakviestas režisieriaus Konstantino Glinskio į stojo į Peterburgo lietuvių bendruomenės Dramos ir muzikos kuopą. Kuopos veikloje dalyvavo gausus būrys lietuvaičių – įvairių profesijų merginų ir vyrų: medicinos sesuo, siuvėja, mechanikas, 7 klasės mokinys, banko tarnautojas, mokytojas, muitinės valdininkas, skalbėja, Dūmos atstovo žmona ir t. t. Aktorių sąraše J. Bartašius įvardytas kaip „kontorčikas" (kontoros tarnautojas). 1913–1916 m. J. Bartašius teatre sukūrė 12 vaidmenų: „Gedimino sapne" – Aužuolį, „Pilėnų kunigaikštyje" – Silvestrą ir Henenbergą, „Vyro ieškojime" – Burkulį, „Prieš vėją nepapūsi" – Daunorą, „Gyvuosiuose nabažnikuose" – Suflerį, „Živilėje" – Dimitrą, „Nebepirmas" – Borisą, „Sugrįžo" – Švedą, „Mindauge" – Trainiotą, „Kęstutyje" – Butrimą. Buvo aktyvus teatro kuopos narys. 1913 m. gruodžio 15 dieną išrinktas komisijos nariu svarstant teatro repertuarą.
1917 m. prasidėjus Spalio revoliucijai J. Bartašius išvyko į Užbaikalę ir ten dirbo Beriozovsko karo ligoninės, vėliau karinio-inžinerinio dalinio ūkio dalies vedėju. 1924 m. gavęs vizą grįžo į Lietuvą, įsikūrė Utenoje. Dirbo Utenos ligoninės ūkio dalies vedėju, centrinio knygyno vedėju. 1930 m. išrinktas Utenos miesto burmistru. Gyveno nuosavame name Putvinskio g. 13. Burmistro pareigose dirbo iki 1940 m. Buvo tautininkų partijos nariu, Vilniaus vadavimo sąjungos pirmininko pavaduotoju (pirmininkas – gimnazijos direktorius Jonas Aleksas).
J. Bartašiui dirbant miesto burmistru, Utena sparčiai plėtėsi ir modernėjo. Pastatyta daug naujų pastatų: Lietuvos banko Utenos skyriaus rūmai, dvi pradžios mokyklos, pieninė, elektros jėgainė, spaustuvė, rekonstruota ligoninė, išgrįstos pagrindinės miesto gatvės, o dalis J. Basanavičiaus gatvės – asfaltuota. Ant Krašuonos upelio pastatyti nauji betoniniai tiltai. 1938 m. pastatyta moderni miesto pirtis – pirmoji lokio pobūdžio Lietuvoje J. Bartašiaus rūpesčiu iš Utenos dvarininko Balsevičiaus miestelėnų reikmėms nupirkti abu miesto teritorijoje esantys ežerai ir juose įrengtos viešos maudyklės. Kitas didelis J. Bartašiaus nuopelnas – poilsio parko apželdinimas ir įrengimas šalia upės miesto centre. 1934 m. mieste iškilo Jono Basanavičiaus paminklas (skulptorius Boleslovas Plungė), sutvarkytas miesto sodas, atlikti kiti darbai. 1931 m. duris atvėrė biblioteka (vedėjas Henrikas Raštikis). Taip pat reikšminga ir J. Bartašiaus visuomeninė veikla tuometinės Utenos gyvenime. Nuo 1928 m. J. Bartašius priklausė Tautininkų partijai, o 1935–1939 m. vadovavo Utenos tautininkų skyriui. 1933 m. išrinktas Vilniui vaduoti sąjungos Utenos apygardos komiteto pirmininku, nuo 1937 m. iki 1940 m. pirmininko pavaduotoju. 1938–1940 m. Lietuvos šaulių sąjungos Utenos rinktinės valdybos narys.
Utenoje lankėsi LR prezidentas Antanas Smetona, vyskupas Kazimieras Paltarokas, kiti garbūs asmenys. 1933 m. pastatyti modernūs Šaulių namai. Čia vyko miesto renginiai, spektakliai. Vaidino Šaulių teatro artistai, tarp jų ir burmistras J. Bartašius. Jis drauge su režisieriumi Liudu Urbanavičiumi-Urbonaičiu statė lietuvių dramaturgų pjeses, vaidinimus su liaudies dainomis, šokiais. J. Bartašius laisvalaikį skyrė ne tik teatro veiklai, bet ir muzikai. Drauge su L. Urbanavičiumi-Urbonaičiu muzikavo šaulių kanklininkų ansamblyje. 1939 m. LR prezidento dekretu apdovanotas V laipsnio Gedimino ordinu.
1941 m. birželio mėnesį atūžusi tremties banga pakirto Lietuvos inteligentijos šaknis. Nelaimė neaplenkė ir burmistro J. ir Genovefos Bartašių šeimos. 1941 m. birželio 5 dieną NKVD pareigūnai davė leidimą areštuoti J. Ir G. Bartašių šeimą. 1941 m. birželio 12 dieną NKVD išdavė suėmimo ir arešto orderį. J. Bartašius, nujausdamas, kad gali būti areštuotas, kurį laiką slapstėsi miške. Tačiau 1941 m. birželio 17 dieną buvo suimtas ir išgabentas iš Utenos. 1942 m. gegužės 2 d. nuteistas sušaudyti, bet 1943 m. sausio 2 d. bausmė pakeista į 10 metų kalėjimo ir 5 metus tremties. Nuteistas už kenksmingą ir aktyvią veiklą Tautininkų partijos, Vilniaus vadavimo sąjungos veikloje. Kalėjo Rešiotų ir Poimos lageriuose, Krasnojarsko srityje. Nustačius širdies nepakankamumą buvo pripažintas nedarbingu ir kurį laiką dirbo lagerio ligoninėje vaistininku. Pasibaigus kalinimo laikui įsikūrė Dolgyj kaimo miškininkystės ūkyje, esančiame Dolgomostovsko r., Krasnojarsko sr. 1954 m. liepos 23 dieną Bartašius išsiuntė prašymą į Maskvą Aukščiausiajai prokuratūrai dėl reabilitacijos, neteisėtos tremties ir laisvės atėmimo. Atsakymas buvo gautas 1956 m. lapkričio 3 dieną. Gautame rašte pažymėta, kad peržiūrėjus 1943 m. sausio 2 dienos aktą, nutarimas skirti 10 metų laisvės atėmimo yra teisėtas. 1956 m. kovo 10 dieną buvo paskelbtas įsakymas J. Bartašių išleisti iš tremties. 1956 m. gegužės 4 dieną išleistas. Praradęs sveikatą grįžo į Lietuvą. Gyveno Utenoje. Dirbo darbininku. 1965 m. amžiams atgulė senosiose Utenos miesto kapinėse.

Pagal įvairių šaltinių informaciją parengė Neringa Jonavičienė
Danguolės Jonaitienės asmeninio archyvo nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Ignalinos gimnazijos teatras IKI – tarp geriausių Lietuvos jaunimo teatrų

    Kas dvejus metus Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrai renkasi į savo tradicinę šventę–apžiūrą „Šimtakojis". Prieš porą „Šimtakojis" buvo užsukęs ir į Ignaliną. Šiemet „Šimtakojis" vėl pražygiavo per Lietuvą ir sukvietė 48 jaunimo bei 24 vaikų teatrus į keturias regionines šventes. Balandžio 5-ą Ignalinos gimnazijos teatras IKI Širvintose parodė spektaklį „Verksnių klubas", sukurtą pagal 2018-ųjų Metų knygos paaugliams pripažinimą pelnusios rašytojos Ilonos Ežerinytės apysaką. Praėjusią savaitę iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro atskriejo džiugi žinia – teatras IKI Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų šventėje-apžiūroje „Šimtakojis" vėl tapo laureatu.

  • Jaunieji teatralai kviečia į spektaklio premjerą

    Balandžio 5 dieną 17.30 val. Utenoje jaunieji teatralai uteniškius kviečia į Utenos kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro studijos pastatyto spektaklio „Keistas gimtadienis“ premjerą, skirtą visai šeimai. Režisierė Vida Kairienė.

  • Utenoje – tarptautinė teatrų fiesta

    Vakar prasidėjęs tarptautinis teatrų festivalis, kurį organizuoja Kupiškio, Utenos ir Pasvalio teatralai, nudžiugino, tačiau nuvylė žiūrovai, kurių į didžiąją Utenos kultūros centro salę susirinko vos kelios dešimtys. Į pirmą kartą tokio masto teatrų šventę atvyko ne tik lietuviai, kaimynai latviai, bet jame svečiuojasi ir rusai, ukrainiečiai, gruzinai bei ispanai.

  • Saldutiškio pašonėje vėl vyko teatro improvizacijos

    Saldutiškio kraštiečių šventės metu netrūko ne tik muzikinių, tačiau ir teatro improvizacijų. Indubakių kaime (Saldutiškio sen.) vyko Ramūno Abukevičiaus organizuotos Lietuvos mėgėjų teatrų režisierių kūrybinės stovyklos baigiamasis pasirodymas.

  • Utenos rajonui „Atspindžiuose“ atstovaus „Le Liūnė“

    Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną vyko XXIII Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai" Utenos rajono turas, kuriame kaimų ir miestelių kategorijoje dalyvavo ir spektaklius rodė Utenos kultūros centro (UKC) Daugailių, Sudeikių, Leliūnų ir Tauragnų skyrių mėgėjų teatrai.

  • Karininko duonos ragavusiam režisieriui svarbiausia – aktoriaus atsiskleidimas

    Vienas ryškiausių šalyje šio meto mėgėjų teatrų režisierių Šarūnas Kunickas, vadovaujantis Utenos kultūros centro mėgėjų teatrui „Žaliaduoniai" ir Leliūnų teatrui „Le liūnė", paskutinėmis pavasario dienomis teatro mėgėjus pradžiugino premjera – uteniškiai užplūdo Utenos kultūros centro salę ir mėgavosi spektakliu „Upė ant asfalto", pastatytu pagal Dmitrijaus Lipskerovo pjesę. Po premjeros neskubėję skirstytis žiūrovai neslėpė susižavėjimo naujausiu režisieriaus darbu ir dėkojo tiek plojimais, tiek gėlėmis, tiek nuoširdžiu „ačiū". Premjera liko patenkintas ir pats teatralas, o tai – gana reta aukštai kartelę keliančiam menininkui.

  • Daugailių krašto kultūrinio gyvenimo metraštyje – teatro istorija

    Plojimai, ovacijos, juokas, pamąstymai, gera nuotaika... Tokie patyrimai ar emocijos užplūsta kiekvienąkart apsilankius teatre. Ir nebūtinai teatras turi būti profesionalus. Dažnai „aukštumoje" esantys artistai nepasiekiami sodybų tuštėjimo metą išgyvenantiems Lietuvos kampeliams. O juk ir čia netrūksta kultūringų, išsilavinusių gyventojų. Tokiu atveju, jie patys imasi iniciatyvos ir kuria savo teatrą – taip, kaip moka, kaip išmano. Ir stebėtis nėra ko, kai salės lūžta nuo žiūrovų gausos. Jų niekada netrūksta ir Daugailiuose, kai čia rodomas naujas spektaklis, režisuotas Utenos kultūros centro (UKC) Daugailių skyriaus kultūrinių renginių organizatorės Jūratės Paliulienės.

  • Sirutėnuose – dramos mėgėjų teatro krikštynos

    Praėjusį sekmadienį Sirutėnuose netrūko šurmulio – čia į laisvalaikio salę rinkosi sirutėniškiai ir svečiai iš kitų vietovių, pakviesti kartu švęsti Tėvo dieną, sudalyvauti dramos mėgėjų teatro krikštynose, pasižiūrėti spektaklį ir linksmai pasibūti.

  • Angelė Dikmonienė: „Aš seno sukirpimo – modernus teatras ne man“

    Prieš dvejus metus, Utenos kultūros centro (UKC) Sudeikių skyriuje pradėjus dirbti kultūrinių renginių organizatorei Angelei Dikmonienei, miestelyje driokstelėjo žinia – susibūrė naujas kolektyvas – kapela. Į pirmą viešą pasirodymą susirinko pilna salė smalsuolių, panorusių pamatyti ir įvertinti naują kolektyvą. Tąkart salė ūžė nuo ovacijų. Tačiau sudeikiečių laukė dar didesnis netikėtumas – nepailstanti A. Dikmonienė šių metų balandžio mėnesio pradžioje pakvietė į spektaklio premjerą – Sudeikiuose atsirado mėgėjų teatras. Debiutas sutraukė didelį būrį žiūrovų – vietų atsisėsti gavo ne visi. Kaip kilo mintis suburti teatrą ir kaip sekasi auginti artistus, „Utenos dienos" skaitytojams papasakojo režisierė A. Dikmonienė.

  • Loreta Juškėnienė: „Nors esame mėgėjų teatras, tai nereiškia, kad dirbame bet kaip...“

    Tauragnų miestelis gali pasigirti ne tik išskirtiniu gamtovaizdžiu ar giliausiu Lietuvos ežeru, bet ir ilgus dešimtmečius puoselėjamomis kultūros tradicijomis. Tauragnų mėgėjiško teatro pradininkas vikaras Juozas Šnapštys-Margalis dar 1908 m. pavasarį tauragniškiams pasiūlė ką nors suvaidinti. Tų pačių metų birželio mėnesį Justino Toleikio-Baužio klojimas buvo iššluotas, suolai sustatyti, scena, kurios pakilimą sumeistravo Silvestras Toleikis, užtraukta tauragniškių austomis lovatiesėmis. Gausiai susirinkusiems žiūrovams tąsyk pristatyta Dviejų Moterų komedija „Velnias spąstuose". J. Šnapščiui-Margaliui išvykus į Žemaitiją, tauragniškiai vaidintojai neišsiskirstė – telkėsi apie tuos žmones, kurie buvo susiję su menu ir laisvalaikį aukojo scenai. „Utenos diena" apie Utenos kultūros centro (UKC) Tauragnų skyriaus mėgėjų teatro „Mokas" nūdieną kalbėjosi su jo režisiere Loreta Juškėniene.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1599
Vakar apsilankė:9491
Šią savaitę apsilankė:31036
Šį mėnesį apsilankė:116704
Viso (nuo 2015-02-16):11611399
Šiuo metu naršo:
107
2019-11-14
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!