Didžiausią pavojų šienlige sergantiems žmonėms kelia medžių, žolių bei javų smulkios žiedadulkės. Tačiau kai kurios gėlės irgi yra įtrauktos į Lietuvoje aktualiausių įkvepiamų alergenų paletę, kuri ištiriama paėmus kraujo.

Alergijos žiedadulkėms simptomai labai panašūs į peršalimą. Nors gėlės nedažnai sukelia šienligę, geriau intensyvaus augalų žydėjimo metu būti atsargesniems. Patariama nedovanoti puokščių alergiškiems žmonėms, o gėlių vazonėlius išnešti iš patalpų. Kai kuriose Didžiosios Britanijos ligoninėse buvo net uždrausta į palatas atnešti lelijų bei pelargonijų.
Gėlių žiedų dulkelės yra gana stambios ir lipnios, bet viskas priklauso nuo žmogaus imuniteto reakcijos. Todėl chrizantemų, rožių, hiacintų ir tulpių žiedadulkės vis tik yra įtrauktos į įkvepiamų alergenų paletę. Aišku, Lietuvoje pavasarį bene daugiausia problemų sukelia lazdynų ir beržų žiedadulkės. Tai patvirtina ir laboratorijos „Medicina practica” sveikatos profilaktikos akcijų „Sveikink pavasarį be alergijos!” rezultatai.
Kita šienligės banga prasideda vasarą sužydėjus motiejukui, miglei, svidrei, javams ir kt. Alergiją gali sukelti ir dilgėlių, gysločio, rūgštynių, ypač – pelyno, žiedadulkės. Todėl šienligės sezonas tęsiasi ir rudenį.
Pastebėta, kad net 70–80 proc. žiedadulkėms alergiškų pacientų yra jautrūs ir daržovėms, vaisiams. Pavyzdžiui, kenčiantiems nuo beržo žiedadulkių žmonėms pavojų gali sukelti obuoliai, kriaušės, morkos, slyvos ir kt. Paėmus kraujo galima saugiai nustatyti ne tik įkvepiamus, bet ir maisto alergenus.

AKCIJA! Dabar su didele nuolaida atlikite alergijos tyrimus iš kraujo laboratorijoje „Medicina practica”, adresu Aušros g. 34C-2, tel. (8 389) 47 116. Iš anksto registruotis nereikia. Akcija – iki gegužės 31 d. Interneto svetainė www.medicinapractica.lt. 

Laboratorijos „Medicina practica” inf.