2017 birželio 05, Pirmadienis 15:00

A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais
  • Lina NARČIENĖ
  • 11 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

Audimas visoje Lietuvoje buvo ypač reikšmingas užsiėmimas: kiekviena kaimo moteris audė ir namuose turėjo stakles, o šio amato nuo mažumės mokėsi iš mamų, močiučių ar pas kaimynes. Prieš vestuves kiekviena mergina ruošdavo kraitį, į kurį dėdavo įvairiausius audeklus, austines juostas. Audinių raštuose atsispindėdavo audėjos charakteris, skonis ir vertybės.

Kada sėdate prie audimo staklių?

Tuomet, kai lauke lyja, šlapia ir šalta. Šiltuoju metų laiku tam laiko beveik nerandu, tačiau šiųmetis pavasaris – išimtis. Audžiu tautiniam kostiumui skirtą prijuostę ir marškinėlius. Man dukra visuomet sako, kad privalau pasipuošti tautiniais drabužiais, kuriuos turiu, bet retai vilkiu.
Didžiausias darbas audžiant tautinį kostiumą – suverti siūlus ir derinti raštus. Man labai gražus šis drabužis gal todėl, kad mes esame tikri lietuviai.

Kaip jūsų namuose atsirado staklės?

Mano turimos staklės labai senos. Į mūsų namus daugiau nei prieš du dešimtmečius jos atkeliavo iš vyro tetos namų. Kai atėjau gyventi į šiuos namus, stovėjo vyro tėvų staklės, bet jos buvo siauros, tačiau vyras jas išplatino ir sėdau į jas.
Austi išmokė mano mama Veronika Masiulienė. Tuomet buvau gal kokių 12 metų. Mama buvo gera audėja, o jos brolis – siuvėjas. Kartą mama paprašė brolio, kad šis pamokytų sukirpti drabužius. Tačiau jis tik šyptelėjo ir pridūrė, kad „koks iš manęs muzikontas, toks iš tavęs kriaučius". Mama iniciatyvos ėmėsi pati: susikirpdavo drabužius, juos siūdavo, todėl vaikai vilkėdavo jos pasiūtus rūbus.
Anksčiau amatų žmonės paprastai išmokdavo patys: užtekdavo pasižiūrėti ir pabandyti pačiam. Man iš pradžių audimas pasirodė labai sudėtingas, tačiau pradėjusi dirbti savarankiškai įgavau daugiau įgūdžių ir praktikos.

Ar tiesa, kad laikui bėgant skyrėsi ir audimo būdai, ir audeklai?

Žinoma. Anksčiau žmonės ausdavo milą, iš kurio siūdavo storas sermėgas. Dabar milo niekam nebereikia, nes sermėgų niekas nebenešioja, o parduotuvėse yra visko, ko širdis geidžia.
Dabartinės kartos jaunimą sudominti audimu sudėtinga: šio amato išmokti gali tie, kurie to nori. O kitiems tai visai neįdomu.

O kas jums pačiai yra audimas?

Malonus laiko praleidimo būdas. Žmonės sako, kad kiekviena veikla atbaido depresijas.

Ar su savo audeklais dalyvaujate parodose?

Taip. Šiuo metu pristatau austus rankšluosčius, o anksčiau veždavau ir lovatieses, tačiau naujų nebeturiu. Tautinių drabužių svetimiems neaudžiu, nes rankas skauda, sunku darosi. Buvau susilaužiusi koją, tad beveik dvejus metus staklės stovėjo tuščios.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Oreivystės meistro kalvėje žaizdras neužgęsta

    Gražiose Antalksnės (Ignalinos r.) apylinkėse, apsuptose mėlynakių ežerų, gyvenantis Raimondas Žievys jau daugelį metų kuria savo pasaulį: kieme įkūręs kalvę mūsų krašto kūrėjas ne vienerius metus jame kursto žaizdrą, o jo rankomis pagaminti stebuklai puošia ne tik individualius namus, bet ir sakralias vietas.

  • Utenos krašto kūrėjas Raimondas Žievys

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Ignalinos rajone gyvenančiu kalviu ir medžio drožėju Raimondu Žieviu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Leliūniškė V. Udrienė savo malonaus užsiėmimo darbu nevadina

    Pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Molinėms puodynėms pirmiausia buvo pinami karkasai iš karklų, paskui jie būdavo aplipinami moliu. Pynimo menas tebegyvuoja daugelyje pasaulio šalių, o pintų gaminių formos, konstrukcija ir pynimo žaliavos panašios į tas, kurios buvo naudojamos praėjusiuose šimtmečiuose. Bėgant laikui keitėsi mūsų buitis, atsirado pintų gaminių, panašių net į skulptūras.
    Leliūnuose gyvenanti pynėja iš vytelių Valda Udrienė šiuo širdžiai mielu užsiėmimu vaduojasi nuo neigiamų minčių, o vakarais dar maloniai laiką leidžia sėdėdama prie televizoriaus ir megzdama šiltas kojines ar pirštines. Tačiau šiuos malonumus, kaip prisipažino kūrėja, teks trumpam atidėti, mat pavasario bei ateinančios vasaros darbai šiek tiek pakoreguos dienotvarkę: prasidės rūpesčiai kieme ir darže.

  • Utenos krašto kūrėja Valda Udrienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su pynėja iš vytelių Valda Udriene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki balandžio 1 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Iš Utenos rajono kilusi audėja vienatvei nepasiduoda: jos rankose gimsta vienetiniai darbai

    Anykščiuose gyvenanti tautodailininkė Veronika Limbienė visą savo gyvenimą skyrė kūrybai: ilgus dešimtmečius audė, tačiau šiandien audimo staklės, stovinčios jos namuose, dulka nebenaudojamos, mat šiam sunkiam darbui paprasčiausiai nebėra sveikatos. Garbų 80-mečio jubiliejų atšventusiai anykštėnei, šiandien besirūpinančiai tik būreliu vištų, laiko užtenka ir verbų bei sodų rišimui, ir servetėlių mezgimui.

    Utenos rajone, Užpalių krašte, gimusi ir augusi V. Limbienė lankė Kišūnų pradinę mokyklą, o vėliau – Duokiškio septynmetę mokyklą. Iš pradžių išmoko austi rankšluosčius, o vėliau išvykusi į Kamajus, taip susidraugavo su staklėmis, kad su jomis nesiskyrė visą gyvenimą.
    Meilė šiek tiek pakoregavo ponios Veronikos gyvenimą – ji kartu su savo vyru gyventi išvažiavo į Anykščius, šiek tiek vėliau ėmė statytis namą, tačiau su sutuoktiniu gyvenimas nesusiklostė ir jų keliai išsiskyrė. Su antruoju vyru Romučiu Jonu kartu savo laimę kūrė 36 metus, tačiau prieš daugiau nei šešerius metus antrasis jos vyras iškeliavo į Amžinybę.
    Šiandien Anykščių mieste, dideliame ir erdviame name, tautodailininkė gyvena viena ir visą laisvalaikį skiria savo pomėgiui – kūrybai.

Reklama

 

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2888
Vakar apsilankė:6721
Šią savaitę apsilankė:50860
Šį mėnesį apsilankė:153650
Viso (nuo 2015-02-16):6086498
Šiuo metu naršo:
95
2017-08-20