2016 liepos 15, Penktadienis 09:20

Medžio drožėjos rankose gimsta šventieji

Medžio drožėjos rankose gimsta šventieji
  • Lina NARČIENĖ
  • 23 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Nuo Biliakiemio vingiuotas keliukas veda į atokų Gudėniškės viensėdį. Čia pasitinka nuostabaus grožio oazė: ant nedidelės kalvelės žydinčiais vijokliais apsivijęs garsios Utenos krašto kūrėjos Anelės Araminienės gyvenamasis namas, kuris vasarą paskęsta žieduose, o šeimininkės išpuoselėtuose darželiuose akį džiugina Anelės sukurtos skulptūros.
Meną ir gėles mylinti Kuktiškių seniūnijos gyventoja A. Araminienė prisipažįsta, kad jai paprasčiausiai trūksta dienos: darbštuolė triūsia nuo ankstyvo ryto iki vėlumos. Tačiau skųstis nemėgstanti tautodailininkė randa laiko ne tik vieną ar kitą medinę skulptūrą nudrožti, bet ir prie senų staklių atsisėsti.

Gal prisimenate tuos laikus, kai pradėjote drožinėti?

Anksčiau, kai buvom mažos, su sese atsinešdavome griežčių, kuriuos ne tik valgydavome, bet ir iš jų nudroždavau vienokį ar kitokį žmogeliuką. Ši daržovė buvo minkšta, tad drožti nebuvo sudėtinga.
Vėliau drožti pradėjau tik vaikams užaugus. Kartą žentas, atsivežęs kelis kaltelius ir aštrų peiliuką, man pasakė, kad pradėsiąs drožti velnius. O aš pamaniau, kad velnių tai tikrai nenorėčiau drožti. Tačiau savo pažado taip ir neįvykdė: kalteliai gulėjo kelis metus, niekas jų net nelietė... Vieną žiemos vakarą gimė mintis imtis drožybos: pasiėmiau prie krosnies gulinčią malką, žento atvežtus kaltelius. Sekėsi neblogai: peiliukas buvo aštrus, tad išdrožiau malkos dydžio į japonę panašią moterytę. Tai buvo tik bandymas, tačiau šis bandymas ir buvo mano kūrybos pradžia. Pajutau užsidegimą, norą bei azartą.
Vėliau gimė jau gerokai didesnė undinės skulptūra, kuri iškart surado vietą kieme, prie fontanėlio.
Drožti pradėjau neturėdama 50 metų, nes anksčiau tam neturėdavau laiko: juk augo penki vaikai, ant pečių teko nešti nelengvą kasdienybės naštą.

Jūsų kūryboje daugiausia dominuoja šventieji. Kodėl?

Esu savamokslė, niekur nesimokiau, tad jokios patirties neturėjau. Dideles skulptūras drožti žymiai sunkiau nei mažas. Man atvežė kaladę. Buvau užsibrėžusi savo tikslą – išdrožti Jėzų Kristų.
Dar ir šiandien Jėzus Kristus stovi kambaryje, o kartais taip norisi prieiti ir šią skulptūrą patobulinti. Paskatinta Utenos kraštotyros muziejaus buvusio direktoriaus B. Juodzevičiaus, gavusi ne vieną kvietimą dalyvauti respublikiniuose konkursuose ir parodose, buvau tarsi ant sparnų pakylėta: norėjosi kurti ir nesustoti. Daugelis darbų apkeliavo ne tik šalies miestus, bet ir viešėjo Austrijoje, Ukrainoje. Žmonės skulptūrėles pirko bei draugams ar giminaičiams siuntė į tolimas užsienio šalis.
Kodėl religijos tema? Gal todėl, kad visas skulptūras drožiu su Dievo pagalba (juokiasi). Esu tikinti, todėl mano kūryboje vyrauja šventųjų tema. Žinoma, jeigu būčiau netikinti, galbūt ir velnius drožčiau (šypsosi). Tačiau savo gyvenime velnių nepripažįstu, tad esu nudrožusi ir šv. Agotą, šv. Eleną, šv. Veroniką, šv. Petrą, šv. Kazimierą ir daugelį kitų šventųjų. Dabar neturiu laiko atsisėsti ir vėl į rankas paimti peiliuką. Tačiau turiu minčių ir svajonių, kurias šiandien puoselėju ir tikiu, kad kažkada jos virs realybe.

Medžio drožimas – sunkus vyriškas darbas? Ar nevargina toks užsiėmimas?

Sutinku, kad vyriškas. Tačiau jeigu nenorėčiau užsiimti šia veikla, tikriausiai sėdėčiau ir nieko neveikčiau. Rankoms sunku, dažnai skauda, juk darbas reikalauja ištvermės ir jėgos. Utenos rajone esu vienintelė medžio drožėja moteris.

Kaip gimė idėja savo kiemą papuošti betoninėmis skulptūromis?

Anksčiau prie savo namų patupdydavau medines skulptūras, tačiau jos ilgai nepuošė aplinkos: paprasčiausiai supūdavo ir sutrešdavo. Buvo ir gandrų, ir stirniukų – reikėjo impregnuoti, gal būtų ir ilgiau išsilaikę. Pamažu perėjau prie betono darbų – juk jie gerokai tvirtesni, masyvesni. Pirmoji mano rankomis sukurta skulptūra – angelas. Prisimenu, kaip sunku buvo: krėčiau košę, ji manęs neklausė, krito, dribo... Visų pirma reikia pasidaryti „griaučius" iš vielos, o tada pradėti statybininko darbą. Sustingsta betonas, ir vėl dailinu...
Kartą pas mane užsuko L. Meškauskienė iš Kuktiškių, ją išmokiau kurti betonines skulptūras.
Gyvenanti tarp skulptūrų nesijaučiu vieniša. Man tarp jų gera.

Kai kurios betoninės skulptūros susijusios su pasakų personažais?

Taip. Štai briedis su kiškiu – tai pasakų herojai, o štai prie tvenkinio ant žirgo išdidus kunigaikštis Algirdas. O prie darželio sėdi muzikantas su armonika, o kad vienam nebūtų nuobodu – šalia jo įsitaisė moteriškaitė. Jai padarysiu būgnelį. Čia mūsų kiemo pora.
Prie tvenkinio sėdi ir žvejoja žvejys, tačiau jį dažnai nuskriaudžia mano anūkėlis – jis atima meškerę.
Bene didžiausia problema – laiko trūkumas. Niekada nesuprasiu tų žmonių, kurie aimanuoja, kad nuobodu, tenka stumti laiką. Su tuo nesutinku! Jei žmogus turi sau malonios veiklos – dienos maža. Paprasčiausiai ne visuomet spėju atlikti visus numatytus darbus.

Ar jūsų kūrybinius sugebėjimus perėmė vaikai ir anūkai?

Kolei kas šia veikla nesusidomėjo nė vienas mano vaikas ar anūkas. Net žentas, kuris ruošėsi drožti velnius, taip pat nesusigundė.
Prisipažinsiu – kartą pati susigundžiau ir nudrožiau vieną velnią. To manęs paprašė vilniškis, gerai sumokėjo, tad ėmiau ir „sugriešijau" – iš medžio išdrožiau velnią. O visai neseniai pagaminau Trolius, nes paprašė Norvegijoje gyvenantis anūkas. Susidūriau tik su vienu sunkumu – neįprastai ilga Trolio nosimi, tačiau su nelengva užduotimi palyginti greit susidorojau.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas L. Gaižauskas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su saldutiškiečiu medžio gaminių meistru Lioniu Gaižausku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Pasveikinta 100 metų sulaukusi senolė

    Molėtuose pasveikinta garbingos 100 metų sukakties sulaukusi rajono gyventoja – Leonarda Kaušinienė.
    „Sulaukti šimto metų lemta ne kiekvienam. Priimkite pačius nuoširdžiausius mūsų sveikinimus garbingo Jubiliejaus proga. Linkime sveikatos ir stiprybės," – linkėjo Molėtų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius ir įteikė senolei Leonardai sveikinimą bei puokštę gėlių.

  • Utenos krašto kūrėjas Saulius Vėgėlė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su medžio drožėju, meistru Sauliumi Vėgėle. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gruodžio 12 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Rokiškėnas bus teisiamas dėl krikštasūnio nužudymo

    Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir į teismą perduota nagrinėti žmogžudystės Rokiškio rajone byla. Mirtinu tapo vienintelis smūgis, pensininko suduotas savo krikštasūniui.

  • Sulaukę aukščiausio įvertinimo jaunųjų uteniškių darbai apkeliavo net Kairą

    Spalio 26 dieną Utenos Krašuonos progimnazijoje lankėsi LR Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius Eduardas Borisovas su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių skyriaus trečiąja sekretore Vita Škikūnaite. Garbūs svečiai turėjo ypatingą misiją – apdovanoti tarptautinio piešinių konkurso „Egypt in the eyes of children of the world competition" nugalėtojus, kuriais tapo Krašuonos progimnazijos mokytojos Dalios Puodžiukienės jaunieji dailininkai.

  • Apdovanoti gyvūnų globėjai

    Spalio 4 dieną minint Pasaulinę gyvūnijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio dieną, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) apdovanojo žmones, kurie globoja, gelbėja, rūpinasi nuskriaustais ar sužeistais gyvūnais.

  • Tautų suvienijimo festivalis Visagine

    Egzistuoja legenda apie paslaptingą medį, ant kurio šakų žydi spalvingi ir kvapnūs žiedai, noksta stebuklingi, sielą gydantys vaisiai. Tai įvairių tautų tradicijos, turtinančios viena kitą. Šis medis išdygsta, žydi ir savo vaisius nokina kas antrus metus Lietuvoje, Visagino mieste. Tuo metu vyksta tradicinis Tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės". Festivalio tikslas – stiprinti Visagino miesto tautinių bendruomenių ryšius su etninėmis tėvynėmis bei įvairių tautų meno kolektyvų tarpkultūrinį bendradarbiavimą, atskleisti Lietuvoje gyvenančių tautinių kultūrų įvairovę.

  • Anykščių gatvėse – stilingi spalviniai sprendimai

    Viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos kompanijų „Panevėžio keliai" baigia rangos darbus objekte, kurio vizualiniai sprendimai ypač puošia vieną žymiausių Lietuvos kurortų. Žiburio gatvėje Anykščių mieste nusidriekė nestandartinės rausvos spalvos dviračių takas ir jis ne paskutinis toks šiame mieste. Tokios pat spalvos dviračių takas numatytas ir Vilniaus gatvės Anykščiuose rekonstrukcijos projekte.

  • Anykščiuose netrukus prasidės medinės Vorutos pilies statybos

    Praėjusią savaitę Anykščių rajono savivaldybėje buvo pasirašyta sutartis su medinės Vorutos pilies statybų rangovais. Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Povilo Gurklio firma", kurios specialistai turi 18 metų statybų, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų patirtį. Iš viso paraiškas dalyvauti viešojo pirkimo konkurse pateikė 6 dalyviai.

  • Gegužės 27–28 dienomis – jaunatviškas ir blaivus Zarasų kurortinio sezono atidarymas „Zarasai – tarytum vasara“

    Tradiciškai, paskutinį gegužės savaitgalį, 27–28 dienomis, Zarasuose vasara pasitinkama kurortinio sezono atidarymu. Dvi savaitgalio dienas truksiančios šventės programoje numatyta daugybė renginių įvairiems skoniams, tad širdžiai mielos veiklos čia atras kiekvienas šventės svečias. Kurorto sezono atidarymo svečiai galės pasirinkti iš daugybės įvairaus turinio kultūrinių, sportinių renginių, kūrybinių užsiėmimų, į kuriuos taip pat galės įsitraukti ir sudalyvauti. Viena didesnių kasmetinių šventės naujovių – šventėje nebus prekiaujama alkoholiu. Kurorto sezoną norima pradėti pramogaujant blaiviai.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5828
Vakar apsilankė:8841
Šią savaitę apsilankė:5828
Šį mėnesį apsilankė:233996
Viso (nuo 2015-02-16):8625140
Šiuo metu naršo:
139
2018-06-25
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!