LietuvaStartavo protų susigrąžinimo programa
2018 spalio 10, Trečiadienis 14:48

Startavo protų susigrąžinimo programa

Startavo protų susigrąžinimo programa

13 tarptautinio lygio mokslininkų kitų metų pradžioje atvyks į Lietuvos universitetus ir mokslo institutus įgyvendinti pažangiausius mokslo projektus. Šiais metais pirmą kartą Švietimo ir mokslo ministerija pakvietė į Lietuvą atvykti aukšto lygio mokslininkus iš kitų šalių, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir vykdyti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo projektus.

„Stiprinant Lietuvos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo kokybę ir tarptautiškumą ši mokslininkų susigrąžinimo programa ypač reikšminga. Atvykstantys mokslininkai – tiek užsieniečiai, tiek lietuviai – dalinsis savo tarptautine moksline patirtimi ir naujais tyrimų metodais. Tikimės, kad projektams pasibaigus nemažai iš jų liks Lietuvoje", – sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Pasak G. Viliūno, tai, kad aukšto lygio mokslininkai atvyksta iš tarptautinėje erdvėje vertinamų mokslo ir studijų institucijų, tokių kaip Toronto ar Notingemo universitetai, reiškia, kad jie gerai vertina galimybes Lietuvoje įgyvendinti savo mokslo idėjas.

Į Lietuvą pakviesti atvykti mokslininkai, vykdantys tyrimus srityse, atitinkančiose Lietuvos  sumanios specializacijos strategiją, numatantys kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir taip didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą.

Daugiausia mokslininkų atvažiuos į Vilniaus universitetą – 5, Kauno technologijos universitete darbuosis 3, Fizinių ir technologijos mokslų centre – 2, po aukščiausio lygio mokslininką pritraukė Inovatyvios medicinos centras, Gamtos tyrimų centras ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

Lietuva yra patvirtinusi 6 prioritetines sumanios specializacijos kryptis. Po tris projektus bus vykdoma šiose kryptyse: nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; agroinovacijos ir maisto technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos. Dvi mokslininkų komandos dirbs energetikos ir tvarios aplinkos kryptyje, po vieną komandą pritraukė transportas, logistika, informacinės ir ryšių technologijos bei įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

Mokslinių tyrimų projektai gali būti iki ketverių metų trukmės, o maksimali vieno projekto vertė – iki 1 mln. eurų. Bus skiriamos lėšos ne tik moksliniams tyrimams, tyrimo grupės narių atlyginimams ir komandiruotėms, bet ir tyrėjų iš užsienio persikėlimo išlaidoms kompensuoti.

Mokslinių tyrimų grupėms vadovaus kviestiniai aukšto lygio mokslininkai, o pačią mokslinių tyrimų grupę galės sudaryti tiek Lietuvos, tiek kitų šalių tyrėjai. Į projektus bus skatinama įtraukti ir jaunuosius tyrėjus.

Tarptautinė praktika rodo, kad protų mainus skatinančių priemonių poreikis aktualus daugeliui pasaulio valstybių. Kaip rodo JAV, JK, Kanados, Airijos ir kitų valstybių pavyzdžiai, šalis tampa patraukli geriausiems kitų šalių mokslininkams, kai mokslo politika sudaro sąlygas ne tik sugrįžti iš šalies išvykusiems tyrėjams, bet ir pritraukti aukštos kvalifikacijos mokslininkus užsieniečius, o perspektyvias savo mokslo pajėgas išlaikyti savo šalyje.

13-ai keturių metų trukmės projektų pirmuoju kvietimu skiriama 11,895 mln. eurų ES lėšų. Iš viso finansavimo konkursui buvo pateiktos 24 paraiškos.

Dar šiais metais planuojama skelbti antrą kvietimą, kuris turėtų būti orientuotas į aukšto tarptautinio lygio užsienio profesorių pritraukimą.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Gaisrų ir žuvusių juose mažėja, bet daugėja gelbėjimo darbų

    Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7 765 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 6,4 proc. Gaisruose žuvo 69 žmonės (2016 m. – 72), iš jų 3 vaikai (3), o 128 gyventojai (141) patyrė traumų. Tai pats mažiausiais devynių mėnesių gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius per pastaruosius dešimt metų.

  • Lietuvai prisiekė apie 150 šaulių

    Kovo 11-ąją prie Krašto apsaugos ministerijos, Generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo pagausėjo Lietuvos šaulių sąjungos gretos – Lietuvai pasižadėjo ir prisiekė apie 150 jaunųjų šaulių ir šaulių iš Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės.

  • Lietuva – tarp 40 inovatyviausių pasaulio valstybių

    Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) paskelbė 2015 m. Pasaulinį inovacijų indeksą, pagal kurį Lietuva yra 38 vietoje tarp 141 vertintos valstybės. Tai viena pozicija aukščiau nei praėjusiais metais.

  • Lietuvos šuolis per penkias pozicijas pasaulio konkurencingumo indekse

    Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 m. konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 140 šalių pakilo net 5 pozicijomis – iš 41 į 36 vietą – ir pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos vertinimas Pasaulio ekonomikos forumo tyrime gerėja.

  • Šimtmečio minėjimo programai – Jūsų idėjos, pasiūlymai, sumanymai

    2018 m. bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Minėtus metus Lietuvos Respublikos Seimas nutarė paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Ta proga Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius rengia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, kurioje yra numatyta gausybė įvairių renginių, vyksiančių Utenos rajone.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3784
Vakar apsilankė:3646
Šią savaitę apsilankė:7430
Šį mėnesį apsilankė:79896
Viso (nuo 2015-02-16):9131600
Šiuo metu naršo:
31
2018-10-23
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!