Kompensuojamuosius vaistus vartoja trečdalis mūsų kraštiečių
ĮvairenybėsKompensuojamuosius vaistus vartoja trečdalis mūsų kraštiečių
2014 spalio 21, Antradienis 09:25

Kompensuojamuosius vaistus vartoja trečdalis mūsų kraštiečių

Kompensuojamuosius vaistus vartoja trečdalis mūsų kraštiečių

Mūsų kraštiečiai iš jų gydymui būtinų vaistų dažniausiai vartoja medikamentus širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligoms, diabetui gydyti, kurie yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Per šių metų pusmetį vienam pacientui vidutiniškai tokių vaistų teko už 329 litus, o už visus išrašytus kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones sumokėta apie 333 mln. litų.

Tai parodė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta pirmojo šių metų pusmečio analizė apie kompensuojamųjų vaistų vartojimą Lietuvoje. Įdomu tai, kad juos vartojo beveik trečdalis šalies gyventojų – 1,01 mln. žmonių, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).

Šios tendencijos rodo, jei kompensuojamųjų vaistų vartojimas ir toliau išliks panašus, gali augti ne tik metinės PSDF išlaidos iki 700 mln. litų, bet ir vaistus vartojančių žmonių skaičius.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos Kristinos Garuolienės teigimu, siekiant detaliau išsiaiškinti regioninius vaistų vartojimo netolygumus, buvo atlikta vaistų, kuriems pirmąjį metų pusmetį buvo išleista daugiausiai lėšų, analizė.

„Analizuojant pagal regionus, kiek vidutiniškai lėšų tenka vienam gyventojui tam tikros ligos gydymui kompensuojamaisiais vaistais, fiksuojami įdomūs skirtumai. Pavyzdžiui, per pusmetį vaistams nuo diabeto išleista 32,7 mln. litų, o juos vartojo beveik 157 tūkst. pacientų. Tai reiškia, kad vienam šia liga sergančiam žmogui kompensuojamųjų vaistų vidutiniškai teko už 208 litus. Vidutiniškai Vilniaus regiono gyventojui tokių vaistų nuo diabeto teko už 186 litus, o Kauno – už 227 litus", – pastebi K. Garuolienė.

Anot K. Garuolienės, yra ir kitokių regioninių skirtumų. Pavyzdžiui, Klaipėdos regione vaistus psichikos ligoms gydyti (antipsichotinius ir raminamuosius) vartoja 15 proc. visų vaistus vartojančių pacientų, o Vilniuje tik 12 procentų.

„Tokius skirtumus tarp regionų iš dalies galima paaiškinti tuo, kad yra skirtingas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, skirtingi socialiniai, demografiniai rodikliai. Taip pat skiriasi ir medikų taikomi gydymo metodai", – tvirtino K. Garuolienė.

Valstybinė ligonių kasos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Ligonių kasos: kada pas gydytoją galima nemokamai patekti be eilės?

    Norintiems apsilankyti pas gydytoją žmonėms neretai tenka palaukti eilėse. Tačiau esama atvejų, kuomet medikai privalo pacientą priimti nedelsiant arba artimiausiu metu ir jų paslaugos turi būti suteiktos nemokamai, t. y. apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kokie tai atvejai.

  • Ligonių kasos: pernai buvo išvengta daugiau nei pusės milijono eurų nuostolio

    Pernai buvo išvengta daugiau nei pusės milijono eurų nuostolio, sako ligonių kasų ekspertai. Tai paaiškėjo vykdantiems specialistams patikrinus daugiau nei milijoną gydymo įstaigų ligonių kasoms pateiktų statistinių asmens gydymo apskaitos kortelių. Gydymo įstaigoms pasikonsultavus ir geranoriškai sutikus, jos klaidas ištaisė pačios.

  • Kompensuojamieji vaistai atpigs liepą

    Pagal naująją vaistų kompensavimo tvarką parengtas Kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigalios liepos 3 dieną, kurį savo įsakymu jau patvirtino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jame atsispindi gamintojų aktyviai deklaruotos mažesnės vaistų kainos, tad nuo šiol žmonės, rinkdamiesi gydytojų paskirtus kompensuojamuosius vaistus vaistinėse, turėtų sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, t. y. įsigyti juos trečdaliu pigiau.

  • Tėvai apsidrausti valstybės lėšomis gali tik atvykę į ligonių kasą

    Daugelis žino, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, tam tikrais atvejais privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami valstybės, tačiau dažnas nepasidomi, ką reikia daryti, kad šis draudimas įsigaliotų. Vis dar pasitaiko atvejų, kai teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis turintys tėvai augina vaiką ir įsivaizduoja, kad PSD, gimus atžalai, mamai arba tėčiui suteikiamas savaime. Kiti, sužinoję, jog reikia atvykti į ligonių kasą, reikalauja telefonu suteikti PSD.

  • „Expo Aukštaitija“ lankytojus ligonių kasa kvies spręsti ir kryžiažodžius

    20-ą kartą organizuojamoje parodoje „Expo Aukštaitija" trečius metus iš eilės savo stendą pristatys ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK). Rugsėjo 25–27 dienomis „Cido" arenoje vyksiančioje parodoje ligonių kasos specialistai pasiruošę ne tik atsakinėti į parodos dalyvių bei lankytojų, kuriuos domina privalomasis sveikatos draudimas, klausimus, bet ir suteikti galimybę pasitikrinti draustumą, gauti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) ar ataskaitą apie tai, kiek kainavo paciento gydymas ligoninėje, taip pat paaiškinti, ką reiškia ligų kodai, supažindinti su kompensuojamųjų vaistų kainynu ir kt.

  • Kontrolės specialistai aptarė, kaip kitąmet kontroliuos gydymo įstaigas

    Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (TLK) vyko Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir visų penkių teritorinių ligonių kasų kontrolės specialistų posėdis. Jame aptartos 2014–2015 metų asmens sveikatos priežiūros (ASP) paslaugų teikimo ir apmokėjimo aktualijos, planuojamos kitų metų kontrolės kryptys ir stebėsenos rodikliai.

  • VLK: akių lęšiukai jau greitai pasieks gydymo įstaigas

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad centralizuotai nupirkti sulankstomieji akių lęšiukai jau greitai pasieks gydymo įstaigas. Jos šiuos gaminius gaus tiesiai iš tiekėjų ir galės nemokamai implantuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams. Šiemet iš viso nupirkta 3140 įvairių dioptrijų akių lęšiukų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6886
Vakar apsilankė:7335
Šią savaitę apsilankė:55602
Šį mėnesį apsilankė:122331
Viso (nuo 2015-02-16):11093062
Šiuo metu naršo:
91
2019-09-15
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!