Kaip re­no­vuo­ja­mi na­mai Lie­tu­vo­je ga­li­me iš­girs­ti įvai­riau­sių nuo­mo­nių: nuo blo­giau­sių at­si­lie­pi­mų iki sėk­mės is­to­ri­jų. O kaip na­mus re­no­vuo­ja už­sie­nie­čiai? Tech­no­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­rė, izo­lia­ci­nių spren­di­mų kom­pa­ni­jos „Pa­roc” ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė Bal­ti­jos ša­ly­se Aud­ro­nė End­riu­kai­ty­tė pa­si­da­li­jo eks­pe­ri­men­ti­nių pro­jek­tų Skan­di­na­vi­jo­je pa­tir­ti­mi.

Skir­tu­mai – es­mi­niai

Pa­sak dr. A. End­riu­kai­ty­tės, pa­sta­tų re­no­va­ci­ja ar­ba mo­der­ni­za­vi­mas – tai di­de­lis iš­šū­kis vi­sai sta­ty­bos pra­mo­nei. Kiek­vie­nas pa­sta­tas yra iš­skir­ti­nis ir uni­ka­lus, o efek­ty­vios mo­der­ni­za­ci­jos spren­di­niai ir jų įdie­gi­mo bū­dai – gana su­dė­tin­gi. Vie­nas es­mi­nių re­no­va­ci­jos skir­tu­mų pas mus ir, pa­vyz­džiui, Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se yra se­nų pa­sta­tų mo­der­ni­za­ci­jos komp­lek­siš­ku­mas.
Lie­tu­vo­je daž­niau­siai re­no­va­ci­ja api­ma tik sie­nų ir sto­go šil­ti­ni­mą, fa­sa­dų ap­dai­lą, lan­gų pa­kei­ti­mą, dar gal šil­dy­mo sis­te­mos mo­der­ni­za­vi­mą. Re­no­va­ci­jos dar­bai prie se­no dau­gia­bu­čio vyks­ta mė­ne­siais, gy­ven­to­jai pa­ti­ria daug ne­pa­to­gu­mų, o ir pa­ts gy­ve­ni­mas to­kio­je „sta­tyb­vie­tė­je” tam­pa ne­sau­gus.
Ieškant geriausių, optimaliausių renovacijos sprendimų Suo­mi­jo­je ir Šve­di­jo­je buvo atlikti pilotiniai projektai, kurių metu se­nų pa­sta­tų re­no­va­ci­ja buvo vyk­do­ma kaip komp­lek­si­nis spren­di­nys. Jis ap­rė­pė ne tik ati­tva­rų ap­šil­ti­ni­mą, bet ir pa­sta­to vė­di­ni­mo, san­da­ru­mo, skaid­rių ati­tva­rų įren­gi­mo ir ši­lu­mi­nių til­te­lių įta­kos ma­ži­ni­mo už­da­vi­nius. Galvojama ne tik apie šiandieną apie mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir apie ilgalaikį pastatų energinį efektyvumą, sveikesnę ir geresnę gyvenamąją aplinką, mikroklimatą būstuose, saugesnes pastato konstrukcijas gaisro atveju.
Sky­dai per vi­są na­mo aukš­tį
Suo­mi­jo­je, 30 000 gy­ven­to­jų tu­rin­čia­me Rii­himä­ki mies­te­ly­je, Hel­sin­kio uni­ver­si­te­to spe­cia­lis­tai ir Suo­mi­jos tech­ni­nių ty­ri­mų cent­ro VTT eks­per­tai, kar­tu su izo­lia­ci­nių spren­di­mų spe­cia­lis­tais rea­li­za­vo eks­pe­ri­men­ti­nį se­no dau­gia­bu­čio re­no­va­ci­jos pro­jek­tą „In­no­va”.
Jo me­tu bu­vo nau­do­ja­mi spe­cia­lūs, ga­myk­lo­je pa­ga­min­ti sky­dai per vi­są dau­gia­bu­čio aukš­tį. Šie san­da­rūs ir ko­ky­biš­ki fa­sa­do ap­šil­ti­ni­mo ele­men­tai bu­vo su­mon­tuo­ti ga­myk­lo­je ir į sta­tyb­vie­tę at­vež­ti jau pa­ga­min­ti.
Ga­myk­lo­je ant spe­cia­lių sta­lų to­kius sky­dus ga­li­ma pa­ruoš­ti kur kas ko­ky­biš­kiau ir grei­čiau nei sta­tyb­vie­tė­je. Jų ten ne­vei­kia at­mos­fe­ros drėg­mė ir kri­tu­liai.
Ve­žant į ob­jek­tą ir mon­tuo­jant jau pa­ga­min­tus ele­men­tus ge­ro­kai pa­di­dė­jo re­no­va­ci­jos dar­bų spar­ta, su­ma­žė­jo sta­ty­bos dar­bų prie­žiū­ros pro­ce­dū­rų ir sta­ty­bi­nin­kų bro­ko. Šiuo­se sky­duo­se jau bu­vo su­mon­tuo­ta ne tik ši­lu­mos izo­lia­ci­ja iš ak­mens va­tos, bet ir su­dė­ti nau­ji ven­ti­lia­ci­jos or­ta­ky­nai, su­mon­tuo­ti lan­gai ir bal­ko­nų du­rys.
Dar vie­nas svar­bus mo­men­tas – vie­to­je plokš­čio sto­go ant dau­gia­bu­čio bu­vo įreng­tas vienš­lai­tis sto­gas su ne­de­gia ak­mens va­ta ap­šil­tin­ta pa­lė­pe, ku­rio­je bu­vo su­mon­tuo­ta vi­so na­mo vė­di­ni­mo sis­te­mos įran­ga, va­di­na­moji re­ku­pe­ra­ci­nė sis­te­ma.
„Be to, skir­tin­gai nuo mū­sų, Rii­himä­ki mies­te­ly­je re­no­vuo­jant dau­gia­bu­tį lan­gai bu­vo su­mon­tuo­ti ne se­no­sios vie­to­se, sie­nos an­gok­raš­čiuo­se, bet iš­kel­ti į išo­rę ir san­da­riai su­mon­tuo­ti šil­ti­ni­mo sluoks­ny­je, – pa­sa­ko­ja dr. A. End­riu­kai­ty­tė. – O tai reiš­kia, kad to­kia­me pa­sta­te bus ma­žiau ši­lu­mi­nių til­te­lių ir su­ma­žės ši­lu­mi­nės ener­gi­jos pra­ra­di­mų”.
Bal­ko­nai prie dau­gia­bu­čio bu­vo sta­to­mi at­ski­rai, kaip at­ski­ras ele­men­tas, at­ski­ra konst­ruk­ci­ja. Jie bu­vo at­skir­ti nuo pa­grin­di­nių pa­sta­to ati­tva­rų ir taip bu­vo iš­veng­ta ši­lu­mi­nių til­te­lių per bal­ko­nų konst­ruk­ci­jas.

Kei­čia­si gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos ko­ky­bė

Dar vie­nas įdo­mus, „Ren­Ze­ro” pa­va­di­ni­mu pa­krikš­ty­tas, eks­pe­ri­men­ti­nis re­no­va­ci­jos pro­jek­tas bu­vo vyk­do­mas Šve­di­jo­je ir Suo­mi­jo­je mo­der­ni­zuo­jant se­nus in­di­vi­dua­lius, vien­bu­čius na­mus.
Eks­pe­ri­men­tui bu­vo pa­si­rink­ti iki 1950 me­tų pa­sta­ty­ti na­mai: Šve­di­jo­je – in­di­vi­dua­lus kar­ka­si­nis na­mas sos­ti­nės prie­mies­ty­je, o Suo­mi­jo­je – se­nas me­di­nis na­mas vien­kie­my­je.
Ka­dan­gi dau­gu­ma se­nų in­di­vi­dua­lių pa­sta­tų, ku­riuos rei­kė­tų re­no­vuo­ti yra ato­kio­se kai­mo vie­to­vė­se, bu­vo su­kur­tas spe­cia­lus fa­sa­do šil­ti­ni­mo ele­men­tas su ši­lu­mos izo­lia­ci­jos sluoks­niu, ku­rį at­si­neš­ti ir pri­tvir­tin­ti prie sie­nos ga­li du žmo­nės.
A. End­riu­kai­ty­tė pa­sa­ko­ja, kad na­mo mo­der­ni­za­vi­mas bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas taip, jog gy­ven­to­jams ne­rei­kė­tų lai­ki­nai iš­si­kraus­ty­ti iš būs­to. Šve­di­jo­je na­mas bu­vo re­no­vuo­ja­mas įren­giant vė­di­na­mo fa­sa­do šil­ti­ni­mo sis­te­mą, o Suo­mi­jo­je se­nas me­di­nis na­mas bu­vo ap­šil­tin­tas tin­kuo­ja­miems fa­sa­dams skir­ta ak­mens va­ta.
„Ver­ta pa­žy­mė­ti, kad šie pro­jek­tai – tai ne tik pa­sta­to ati­tva­rų – sie­nų ar sto­go – ap­šil­ti­ni­mo spren­di­mai. Jų me­tu bu­vo spren­džia­mi pa­sta­to vė­di­ni­mo, san­da­ru­mo, ati­tva­rų ap­šil­ti­ni­mo, skaid­rių ati­tva­rų įren­gi­mo ir ši­lu­mi­nių til­te­lių įta­kos ma­ži­ni­mo už­da­vi­niai. Vi­sų šių prie­mo­nių tiks­las bu­vo ne tik su­ma­žin­ti ener­gi­jos są­nau­das pa­sta­tui šil­dy­ti, bet ir pa­ge­rin­ti pa­tal­pų vi­daus mik­rok­li­ma­tą, su­kur­ti svei­kes­nę ir ko­ky­biš­kes­nę gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką”,– pa­žy­mi A. End­riu­kai­ty­tė.
Pa­gal skan­di­na­vų pa­tir­tį per­nai ir Lat­vi­jo­je, Jel­ga­vo­je, bu­vo įgy­ven­din­tas eks­pe­ri­men­ti­nis „Me­ka” re­no­va­ci­jos me­to­das, nau­do­jant spe­cia­lius ga­myk­lo­se pa­ga­min­tus sky­dus su ak­mens va­tos už­pil­du vi­du­je. Šį pro­jek­tą ini­ci­ja­vo Lat­vi­jos me­die­nos per­dir­bė­jai, moks­li­nin­kai ir šil­ti­ni­mo tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tai.