„Jei eisiu gydytis, priaugsiu svorio“, – tokios mintys kamuoja dažną su valgymo sutrikimais susidurianti žmogų. Sergantys asmenys nuvertina save, netiki, kad gali patys sau arba aplinka jiems padėti.
Pasak Valgymo sutrikimų centro psichologės, psichoterapeutės Veronikos Mudėnaitės-Savickienės, asmenys, atpažinę valgymo sutrikimų požymius, gali atrasti antrinės naudos iš ligos ir norėdami pasilikti su tuo, kas jiems yra pažįstama ir priimtina, neigia ligą.
„Neigimas yra būdingas visiems, susiduriantiems su valgymo sutrikimais. Tai yra natūrali reakcija. Veikia tam tikros psichologinės gynybos ir žmogus nemato, nepripažįsta, kad turi bėdų. Liga valdo jį“, – sakė V. Mudėnaitė-Savickienė.
Du kartus anoreksija sirgusi 19-metė Adriana Gulbinovič pagalbos kreipėsi tik tuomet, kai situacijos nebegalėjo suvaldyti savo jėgomis. „Nuolat galvodavau, kaip atrodau, blogai jaučiausi tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Pavargau. Norėjau keisti situaciją“, – pasakojo ji.
Anot uteniškės psichologės Editos Pakalnienės, problemos ar ligos neigimas – lengviausia, bet taip pat labai žalinga savęs saugojimo strategija. „Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes – fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl to, kad suvartojama nepakankamai maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų“, – komentavo psichologė.
A. Gulbinovič pripažįsta, kad kreiptis pagalbos buvo sunku. „Nelengva pripažinti, kad turi problemą, ir suprasti, jog nebegalėsi gyventi komforto zonoje ir pagal tas taisykles, pagal kurias gyvenai prieš tai. Taip pat sunku, nes suvoki, kad besigydydami beveik visi iš pradžių priauga svorio“, – aiškino ji.
Nepasitenkinimas, gėdijimasis savo kūno, patyčios artimoje aplinkoje dažnai tampa dietų laikymosi priežastimi. „Viskas, kas dedasi iki dietų laikymosi, kaip žema savivertė, nepasitikėjimas savimi, pakursto žiežirbą, o dieta įžiebia visą dėlionę“, – tikino Valgymo sutrikimų centro psichologė V. Mudėnaitė-Savickienė.
Pasak A. Gulbinovič, kreipimasis pagalbos į psichologę suteikė jai naudos. „Pradėjau laisviau jaustis, nebeskirsčiau maisto į blogą arba gerą“, – sakė ji.
Remiantis „Pagalba sau“ įstaigos duomenimis, kas 62 minutes miršta bent vienas asmuo, kenčiantis nuo valgymo sutrikimų.
V. Mudėnaitė-Savickienė primena, kad asmenys, kenčiantys nuo valgymo sutrikimų, gali skambinti į Valgymo sutrikimų liniją, kur sulauks emocinės paramos ir sužinos daugiau informacijos apie pagalbos galimybes.
Asmeninio archyvo nuotr.