Norint patirti ir sužinoti ką nors naujo, nebūtina keliauti už jūrų marių. Šalia mūsų yra daug įdomių ir lankytinų vietų. Tik mes apie jas nieko nežinome. Štai ir netoli Grybėnų kaimo (Ignalinos r.) yra Antakmenės Aukų akmuo, Gedžiūnėlių pilkapynas, Kazlupiškės piliakalnis, bet apie juos mes žinome mažai. Nors tai yra mūsų kultūros paveldo objektai.

Šiltą gegužės šeštadienį Grybėnų kaimo biblioteka ir Grybėnų kaimo bendruomenė pakvietė visus į pažintinį žygį po Grybėnų krašto žymias vietas. Gidu šiame žygyje sutiko būti archeologas, istorikas, hab. mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius.

Žygį pradėjome nuo Antakmenės Aukų akmens. V. Vaitkevičius papasakojo, kad šis akmuo yra ledynmečio dovana mums. Dėl savo dydžio jis traukė dėmesį ne tik vietinių gyventojų, bet ir atvykėlių. Todėl rašytiniuose šaltiniuose duomenų apie šį akmenį rasta jau 1842 metais. V. Vaitkevičius sakė, kad paprotys aukoti aukas ant šio akmens buvo nuo seno. Jis perskaitė kelis padavimus, papasakotus vietinių gyventojų ir sakė, kad aukos galėjo būti pakulų pluoštelis ar grūdai.
Toliau keliavome į Gedžiūnėlių pilkapyną. V. Vaitkevičius visus žygeivius atvedė prie vieno iš didžiausių pilkapių šiame pilkapyne. Nauja ir netikėta buvo, kai jis pasakė, kad ne visuose pilkapiuose yra kas nors palaidota, kai kurie jų yra tušti. Tai yra senovės lietuvių pilkapių ypatybė. Kodėl taip yra, nežinoma. Kodėl Gedžiūnėliuose tiek daug pilkapių, taip pat nėra žinoma. Nes aplink gyvenviečių liekanų nėra rasta daug. Pasak istoriko, manoma, kad čia laidoti žmones atveždavo iš kitų vietovių. Šie pilkapiai yra šeimos degintiniai kapai ir kiek laiko šeima jais naudojosi taip pat nėra aišku.
Paskutinis mūsų žygio taškas buvo Kazlupiškės piliakalnis. Nuo jo viršaus atsiveria puikūs vaizdai: matosi kraštelis Dysnų ežero, dirbami laukai ir pievos. Šis piliakalnis mena senus laikus. Čia žmonės gyveno I tūkstantmetyje iki m. e. ir I m. e. tūkstantmečio pirmoje pusėje.
Liūdna tai, kad visi šie mūsų aplankyti kultūros paveldo objektai yra mažai tyrinėti arba visai netyrinėti. Norisi tikėti, kad ateityje atsiras galimybės nuodugniau ištirti ir Antakmenės Aukų akmenį, ir Gedžiūnėlių pilkapyną, ir Kazlupiškės piliakalnį. Gal būt pirmas žingsnis buvo duotas Ignalinos rajono savivaldybės, kuri finansavo Grybėnų bendruomenės teiktą projektą „Baltų kultūros pėdsakai Grybėnų krašte” ir Grybėnų biblioteka galėjo organizuoti šį žygį.

Dalia KORŠUL, Ignalinos viešosios bibliotekos Grybėnų filialo vyresnioji bibliotekininkė