Viena didžiausių smulkiųjų ūkių išlikimo problemų – konkurencija. Smulkiesiems sunku kovoti su stambiaisiais, kurie gamindami didelius kiekius žemės ūkio produkcijos gali parduoti ją už mažesnę kainą, greičiau patiekti į rinką, o ir kiekius pasiūlyti didesnius, kurie labiau domina didelius užsakovus.
Suprantant smulkiųjų ūkių problemas, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) prioritetine remtina sritimi laikomi smulkieji ir vidutiniai ūkiai. Ir nors smulkieji kasdien kyla į sunkią kovą dėl vietos rinkoje, siekiant gauti KPP lėšas jiems grumtis nereikia. Statistika rodo, kad daugiausiai KPP lėšomis finansuojami smulkieji ir vidutiniai ūkiai. O dėl KPP finansavimo įsigijus naują techniką, atnaujinus infrastruktūrą galima pagalvoti ir apie geresnes pozicijas konkurencinėje rinkoje.
Tad geriausios kortos siekiant gauti KPP paramą – smulkiųjų rankose.
Konkuruoti, vadinasi – atsinaujinti ir augti
Mokslininkų teigimu, svarbiausi ūkių konkurencingumą lemiantys veiksniai – apsirūpinimas modernia žemės ūkio technika, naujų technologijų diegimas, infrastruktūros gerinimas, produkciją gaminančių gyvulių sveikatingumo, augalų produktyvumo, atsparumo gerinimas, taip pat – gamybos apimčių didinimas. Reikia sutikti, kad smulkiajam ir vidutiniam ūkiui įgyvendinti visus šiuos reikalavimus yra sudėtinga, tačiau pretenduoti gauti lėšų minėtiems rodikliams pagerinti gegužės 2 d. – birželio 29 d. laikotarpiu teikiant paraišką KPP veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams” įmanoma. Mat naudodamiesi „Paramos smulkiesiems ūkiams” lėšomis pareiškėjai gali įsigyti naują žemės ūkio techniką, senesnius kaip 7 metų traktorius, naujus technologinius įrenginius, naują kompiuterinę ir programinę įrangą, susijusią su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu, skirtą verslo plano reikmėms. Lėšos gali būti tinkamos naujų pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui įsigyti reikalingas naujas statybines medžiagas, ūkinius gyvūnus, daugiamečius augalus ir jų sodinimo paslaugas. Tai – beveik viskas, ko reikia smulkaus ūkio konkurencijai padidinti.
Kuo daugiau balų, tuo daugiau galimybių finansavimui gauti
Ūkininkai kartais dvejoja ir sako, kad paraiškos paramai gauti teikti neverta, nes niekas negali garantuoti, kad ji bus patvirtinta, kad pinigai bus skirti. Taip, tokia rizika yra, tačiau ją sumažinti galima tinkamai įvertinus savo galimybes. O jas įvertinti paprasta. Tereikia peržvelgti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams” įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 m.
Kalbant apie galimybes gauti arba negauti paramą, svarbūs yra projektų atrankos kriterijai. Matematika čia paprasta – kuo daugiau balų surenki, tuo daugiau galimybių įgyji gauti paramos lėšas. Jei paramos pagalba planuojama kurti specializuotą gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrųjį ūkį, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, sudarys ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų, bus skiriama 15 balų. Daugiau balų gaus tas pareiškėjas, kurio paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis: nuo 4000 iki 4999 Eur – skiriama 20 balų; nuo 5000 iki 5999 Eur – skiriama 15 balų; nuo 6000 iki 6999 Eur – skiriama 10 balų; nuo 7000 iki 7999 Eur – skiriami 5 balai. Pareiškėjams, kuriems iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, skiriama 15 balų. Kuo pareiškėjo amžius vyresnis, tuo balų skaičius, tikėtina, bus mažesnis, tačiau jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 51 proc. ir daugiau – jam skiriami 25 balai. Už tai, kad verslo planą pareiškėjas įgyvendins vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, jam bus skiriama 10 balų.
Kaip jau buvo minėta, su smulkiųjų ūkių konkurencingumo augimu glaudžiai yra susijęs gamybos apimčių augimas. Kartais net ir nauja technika to pasiekti ne visada padeda, todėl vis dažniau ūkininkai skatinami kooperuotis. Mat susijungus užsakovams galima pasiūlyti didesnius nenutrūkstamai tiekiamus produkcijos kiekius, kurie jiems yra itin svarbūs. Tad jei pareiškėjas daugiau nei 2 metus yra narys kooperatyvo, kuris iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu, jam skiriama 15 balų, jei nuo 1 iki 2 metų – skiriama 10 balų.
Daugiausia lėšų įsisavina smulkieji
Svarbu paminėti, kad privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai. Jeigu projektų atrankos metu nustatoma, kad projektui neskirta privalomo mažiausio 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Taigi ar pareiškėjas turi realių galimybių gauti paramą, labai nesunku suskaičiuoti taikant ką tik aptartą vertinimo sistemą.
Vis dėlto nepaisant ilgo sąrašo reikalavimų, kuriuos turi atitikti paraiškų teikėjai, net 64 proc. visų finansuojamų KPP paraiškų patenka į smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategoriją. Bendroje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių statistikoje teigiama, kad iš viso mūsų šalyje 2014–2020 m. KPP laikotarpiu paraiškas „Paramai smulkiesiems ūkiams” pateikė 1194 pareiškėjai, iš jų patvirtintos ir pasirašytos buvo 807. Tai reiškia, kad smulkiesiems ūkiams dėl paramos konkuruoti nereikia, svarbiausia tik atitikti keliamus reikalavimus.
Žemės ūkio ministerijos inf.