Tikriausiai nėra Lietuvoje sodo, kuriame bent mažas žemės plotelis nebūtų skirtas taip mėgstamai uogai – braškei. Jų derliaus visi laukia ne veltui: šios uogos yra tarsi vasaros pradžios simbolis, kadangi jomis galima džiaugtis jau pačioje vasaros pradžioje, kai dar nėra kitų vaisių bei daržovių. Kiekvienas sodininkas svajoja apie gausų ir skanų braškių derlių, o tai įmanoma tik žinant kelias paprastas šių uogų auginimo taisykles.

Tinkamai paruošta dirva – pusė darbo

Braškėms labiausiai tinka silpnai rūgštūs (pH 5,5–6,5) priesmėliai ir lengvi bei vidutinio sunkumo priemoliai. Sėklų ir kitų sodo bei daržo prekių parduotuvės „Žalia stotelė” vedėja Jūratė Vareikienė pastebėjo, kad prieš sodinant braškes, būtina išnaikinti piktžoles ir patręšti dirvą. „Jei braškes planuojama sodinti vasarą, žemėje nuo pavasario galima laikyti juodąjį pūdymą arba sodinti trumpos vegetacijos daržoves, pavyzdžiui, salotas, ridikėlius, svogūnus. Labai naudinga pavasarį į dirvą pasėti garstyčių arba vasarinio rapso, o prieš jiems pražystant, aparti kaip žaliąją trąšą. Norint braškes sodinti pavasarį, dirva turėtų būti ruošiama jau rudenį. Labai svarbu prieš sodinant braškes išgrėbti sudžiūvusius lapus, kuriuose yra kenkėjų ir ligų užuomazgų, o kad pagerėtų dirvožemis, žemę verta nupurkšti mikrobiologinėmis trąšomis „Baikal EM1″ arba „Quantum Growth”, – sakė specialistė.

Svarbiausia – tinkama apsauga ir priežiūra

Tradiciškai braškes galima sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, jei dirvoje yra pakankamai drėgmės. J. Vareikienė pastebėjo, kad jau kitais metais sulaukiama nemažo derliaus, 2–3 metais jis būna gausiausias, o ketvirtais metais braškių derlius ima mažėti.
Specialistė teigė, kad braškių auginimą palengvina lysvės įrengimas naudojant polietileninę plėvelę, juodąją daržo dangą arba geotekstilę. Šios dangos neleidžia želti piktžolėms, sulaiko drėgmę bei kekerinio puvinio plitimą, palaiko aukštesnę dirvos temperatūrą, apsaugo braškių uogas nuo susiteršimo. Be to, nereikia ravėti ir purenti žemės. Specialistė pabrėžė dangų naudą: augalai geriau auga, būna vešlesni, duoda didesnį derlių, uogos pradeda nokti 3–5 dienomis anksčiau. Balta daržo plėvelė puikiai pasitarnauja, norint braškyną apsaugoti nuo pavasarinių šalnų prieš pat braškių žydėjimą.
Braškynui įrengti naudojant dangas, patariama pasirūpinti ir lašine laistymo sistema, kuri taip pat palengvintų jo priežiūrą, kadangi augalus, laistomus tiesiai per šaknis, mažiau puola ligos, uogos nepūva. Paruošus žemę, lysvėje, 10 cm žemės gylyje, reikia pakloti specialią rasojančią žarną su prijungimo antgaliais, tada kloti dangą ir joje kryžmai įpjauti sodinimo vietą sodinukams – kas 30–40 cm atstumą tarp daigų, kas 40–50 cm tarp eilių – ir tuomet pasodinti daigus. Vėliau tik reikiamu laiku pajungti vandenį ir 1–2 valandoms palikti rasojimui.
„Jei prieš sodinimą žemė buvo gerai patręšta, braškes tręšti reikėtų tik kitais metais, ankstyvą pavasarį ir kai uogos jau nuskintos. Tręšimui patariu rinktis bechlores kompleksines trąšas su padidintu kalio kiekiu ir kalcio salietra. Trąšų trūkumas dažniausiai pasireiškia, kai braškės žydi ar augina uogas, tad tuo metu svarbu stebėti braškių lapų išvaizdą: jeigu jie yra šviesiai žalios spalvos ir matosi gyslos, tai didelė tikimybė, kad trūksta mitybinių medžiagų. Jas reikia kompensuoti tręšiant papildomai mikrobiologinėmis trąšomis arba tirpiomis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Jose taip pat turi dominuoti kalis”, – sakė J. Vareikienė. Pasak jos, ką tik nuskynus derlių, jeigu lapai ligoti, juos reikėtų nupjauti ir sudeginti, o braškyną tręšti ir laistyti, kad iki žiemos užaugtų stipri lapija.

Svarbu braškes tinkamai laistyti: jei vegetacijos metu trūksta drėgmės, braškės prieš žydėjimą papildomai laistomos 1–2 kartus, mezgant uogas ir nokstant – 2–4 kartus, nuėmus derlių – 2 kartus. Vienkartinė laistymo norma yra 2–3 kibirai vandens 1 kv. m braškyno. Įrengus lašinę laistymo sistemą, tiek žydėjimo, tiek uogų nokimo metu jos laistomos 2 kartus per savaitę po 2–3 val., vėliau – kartą per savaitę, tačiau esant didelėms sausroms – laistomos papildomai.

Rekomenduojamos veislės

Braškių veislę galima rinktis pagal tai, kokio ankstyvumo derliaus norisi: jei uogomis norima mėgautis jau birželio mėnesio pradžioje, patariama rinktis veisles „Rumba” ir „Daroyal”, kurios yra atsparios šalčiams. Kantresni gali sodinti vidutinio vėlyvumo veisles – tai „Sonata”, „Darselect” bei „Roxana”, kurių deramos uogos saldžios ir didelės, o ištvermingiausi gali rinktis vėlyvas veisles „Salsa” ir „Pandora”, kurios išsiskiria gausiu derlingumu. J. Vareikienės teigimu, geriausia derinti įvairaus ankstyvumo veisles ir taip prailginti braškių mėgavimosi laikotarpį.

„Žalios stotelės” inf.

„Žalios stotelės” nuotr.