Paskutiniais mokymosi Mažeikių Gabijos gimnazijoje metais Reda Knabikaitė iš esmės pakeitė savo ateities planus. Pasak merginos, tai buvo vienas netikėčiausių, kategoriškų, tačiau geriausių jos gyvenimo sprendimų – baltą gydytojo chalatą iškeisti į šokio batelius.
Dabar ji gyvena Klaipėdoje ir kartu su dviem studijų draugėmis vadovauja šokio mokyklai „Kopa“.
Žinojo einanti teisingu keliu
Iki paskutinės gimnazijos klasės Reda neabejojo, kad nori dirbti su vaikais ir tapti gydytoja. Šios nuostatos abiturientė laikėsi iki tos dienos, kuomet reikėjo pasirinkti, kokius valstybinius brandos egzaminus ji ruošiasi laikyti.
„Žiūrėdama į tą lapą, savęs paklausiau, ką aš norėčiau daryti, jei niekas neprieštarautų, nepatartų ir nieko nesiūlytų. Būtent tą akimirką sau pasakiau: „Aš noriu šokti“. Šokdama aš jaučiuosi gyva ir galinti viską, jaučiuosi savimi“, – pasakojo mergina.
Mažeikiškę šokis lydėjo nuo mažų dienų: tėvų namuose liko dar darželyje gautas diplomas už puikius pasiekimus šokio užsiėmimuose, Reda prisimena, kaip pradinėse klasėse kartu su draugėmis kūrė pasirodymus ir dalyvaudavo Šerkšnėnų kultūros centro renginiuose. Prisimena ir pirmą šokių pamoką Mažeikių kultūros centre, kai tėtis ją atvedė pas choreografę Ingą Diržininkienę į „Šokių bangą“.
Apie pasikeitusius savo ateities planus abiturientė Reda tėvams pranešė likus keletui mėnesių iki gimnazijos baigimo. Pasak jos, šeima nerimavo ir abejojo, ar ji nedaro klaidos, tačiau Reda tvirtai laikėsi savo nuomonės.
„Gyvenime noriu daryti tai, kas man teikia didžiausią džiaugsmą ir ką liepia širdis. Jei šis mano sprendimas pasirodys esąs klaidingas – tada pasimokysiu iš savo klaidos“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovė.
Likimas atsiuntė bendraminčių
Reda neabejoja: „Kai iš tiesų klausausi savo širdies, lengvai ir tvirtai atsistoju ant kojų. Kad ir kiek gyvenime dalykų daryčiau, kad ir kiek veiklų ar norų turėčiau – jeigu juos darau vedama savo širdies, jie pasiteisina visu 100 procentų. Neįsivaizduoju, ar galėčiau būti geresnėje vietoje ir daryti ką kita, negu darau dabar. Aš dėkinga, pirmiausia – sau, kad esu ten, kur noriu būti, ir darau tai, kas mane džiugina.“
Iš Šerkšnėnų kaimo kilusi ir šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti mergina turi du diplomus – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji baigė šokio meno ir pedagogikos studijas, o šią žiemą Vilniaus universitete įgijo meno vadybos magistro laipsnį.
Studijuodama ji sutiko Gabrielę ir Dianą, su kuriomis vėliau tapo neišskiriamomis draugėmis bei verslo partnerėmis šokio mokykloje „Kopa“.
„Dar studijų metais prie kavos puodelio pasvajodavome, kad būtų smagu turėti kažką „savo“, pasijuokdavome ir idėjos iki galo neišgvildendavome, tačiau ji vis tiek buvo. Studijoms pasibaigus ir tokiems pokalbiams dažnėjant, netikėtai atsirado erdvė, kurią galėjome panaudoti mūsų bendrai svajonei įgyvendinti, t. y. atidaryti šokio mokyklą. Tarsi visata mums sudėliojo viską taip, kaip ir turi būti“, – apie bendro verslo pradžią „Santarvei“ pasakojo Reda.
Prioritetas – draugystei, o ne verslui
Merginos pačios įrengė patalpas, tai buvo proga ilgiau pabūti drauge, todėl pokalbiai apie bendrą viziją buvo vis konkretesni, kol galiausiai 2022-ųjų rugsėjį šokio mokykla „Kopa“ buvo įkurta oficialiai.
Mažeikių Gabijos gimnaziją baigusi mergina sako, kad buvo ir vis dar pasitaiko nemažai žmonių, grūmojančių pirštu būtent dėl draugių pradėto verslo, tačiau merginos jautėsi pasiruošusios.
Jos kalbėjosi apie viską: nuo ko pradėti, kaip mokykla turėtų atrodyti vėliau, kaip reikės spręsti problemas, kai jos pasirodys… Kiekvienai aiškiai išsakius savo poziciją, trijulė nusprendė: kad ir kas nutiktų, draugystė yra ir bus svarbiau už viską.
„Gabrielė ir Diana yra gyvenimo man atsiųstos dovanos. Esame labai panašios, bet kartu turime ir skirtumų, skirtingų savybių, patirčių. Visa tai sujungusios mes tampame daug kartų stipresnės, nei būtume po vieną. Mes trise esame lyg šeima, o tik po to – mūsų „Kopa“.
Mokyklos atidarymo šventėje gavome patarimą: „Jei kada nepavyks priimti vieningo sprendimo, traukite burtus. Tam, kad galėtumėte apkaltinti likimą, bet ne viena kitą.“
Žinoma, visko yra ir bus, bet nuoširdumas, atvirumas, gebėjimas klausytis ir išgirsti mums yra geriausias būdas viską išspręsti“, – kalbėjo Reda.
Mergina tvirtino, kad kitų partnerių šalia savęs nė nenori įsivaizduoti.
Siekia užkrėsti aistra šokiui
„Kopa“ jau įpusėjo antrąjį sezoną. Mokyklos užsiėmimus lanko daugiau nei 60 šokėjų. Įkūrėjas labiausiai džiugina ne tik nuolat gretas papildantys, tačiau ir jose išliekantys mokiniai.
„Kopą“ prižiūri tik trys merginos, kurioms laiko kartais pritrūksta ir paroje, ir savaitėje. Tarpusavio supratimas, suvokimas, kad viskas ateis palaipsniui, žingsnelis po žingsnelio, yra tai, kas padeda nepalūžti ir išlikti kelyje – žengiant tikslo link.
Mokykloje mažieji supažindinami su šokio pradmenimis, vėliau jie gali pasirinkti lankyti šiuolaikinį ar neoklasikinį šokį. Suaugusiesiems vedamos šiuolaikinių ir pramoginių šokių pamokos bei sporto treniruotės.
„Atiduodame save ir įdedame daug širdies tam, kad kiekvienas „Kopos“ mokinys jaustųsi mūsų mokyklos dalimi – svarbus ir priimamas toks, koks yra. Mūsų tikslas – kiekviename žmoguje, dideliame ar mažame, sužadinti tokią pat meilę ir aistrą šokiui, kūrybai ir laisvei, kokią jaučiame pačios. Galiausiai – pažvelgti į save, pamatyti, kaip ir mes matome, be galo gražias ir unikalias asmenybes“, – šokio mokyklos „Kopa“ konceptą apibendrino Reda.