Kasmet gegužės 7-ą Europoje minima širdies nepakankamumo diena, kuria siekiama visuomenei priminti apie šios ligos svarbą, jos simptomus bei tai, kaip jos išvengti. Kad yra labai svarbu apie tai kalbėti, rodo sergančiųjų širdies nepakankamumu Europoje statistika: jis diagnozuotas apie 2 proc. suaugusiųjų populiacijos – daugiau nei 15 milijonų žmonių. Širdies nepakankamumas nustatomas 6–10 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų. Lietuvoje sergančiųjų širdies nepakankamumu – daugiau nei 103 000. Širdies nepakankamumo įtakotos būklės dažnai lemia ir aukštus Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklius.

Širdies nepakankamumu laikoma būklė, kai nusilpusi širdis nebepajėgia aprūpinti kiekvieno organo reikalingu kraujo kiekiu, vadinasi – deguonimi ir maisto medžiagomis. Tai progresuojanti būklė, dažnai turinti jai būdingus pagrindinius simptomus:

• oro trūkumas (dusulys) lengvo fizinio krūvio metu ar ramybės būsenoje, atsigulus;

• nuovargis ir silpnumas;

• kojų, kulkšnių, pėdų ir pilvo tinimas;

• greitas ar nereguliarus širdies plakimas;

• sumažėjusi galimybė atlikti fizinius pratimus;

• nuolatinis kosulys ar švokštimas su baltos ar rausvos spalvos skrepliais;

• apetito stoka ir pykinimas.

Svarbu šiuos simptomus laiku išsiaiškinti ir įvertinti skirtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, tiek esant fiziniam krūviui, tiek ramybės būsenoje. Ligos pradžioje širdies veiklos pakitimai ramybės būsenoje dar nepasireiškia, tačiau nuodugniai tiriant jau galima nustatyti širdies patologiją. Visuomet būtina stebėti nerimą sukėlusius požymius ir dėl jų pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Tiek siekiant išlaikyti stabilią būklę susirgus širdies nepakankamumu, tiek taikant prevencines priemones, labai svarbų vaidmenį atlieka sveikas gyvenimo būdas. Susirgimų širdies ligomis riziką galima sumažinti net 80 proc. vien pradėjus sveikai gyventi, atsisakius žalingų įpročių, teisingai maitinantis, mankštinantis, siekiant patirti kuo daugiau teigiamų emocijų, pakankamai pailsint.

Pakankamas fizinis aktyvumas leidžia sureguliuoti širdies veiklą, padidinti ištvermę, dėl jo gerėja viso organizmo kraujotaka, kinta plaučių funkcija ir sumažėja oro stygius, neurohormoniniai pokyčiai stabilizuoja širdies plakimą, mažėja trombozių rizika, didėja raumenų jėga ir masė, gerėja savijauta, nuotaika. Svarbu nepersistengti ir nepulti aktyviai sportuoti, jeigu anksčiau to nedarėte. Tinkamiausias sportas sergant širdies nepakankamumu – įvairūs tempimo ir kvėpavimo pratimai, kasdienis pasivaikščiojimas. Svarbu atrasti sau malonią veiklą, kuria norėtumėte užsiimti nuolat. Užsiimdami fizine veikla įsitikinkite, kad galite jos metu kalbėti, jei ne – greičiausiai persistengiate. Pajutę skausmą krūtinėje, galvos svaigimą ar dusulį, nutraukite fizinę veiklą, o jei simptomai neišnyksta, kreipkitės į gydytoją.

Rūkymas ir alkoholio vartojimas sustiprina širdies nepakankamumą ir sukelia panašius į šios ligos simptomus. Todėl žalingų įpročių atsisakymas taip pat gali ženkliai pagerinti esamą sveikatos būklę.

Daugeliui organizmo sistemų didžiulę įtaką daro teisinga mityba. Sergant širdies nepakankamumu, ypač svarbu maiste mažinti druskos kiekį. Nesaikingas druskos vartojimas paprastai lemia ir per didelį skysčių kiekį, dėl kurio sunkėja širdies darbas, pabrinksta pėdos, kulkšnys arba pilvas, atsiranda dusulys, didėja svoris. Tokiu atveju gali padėti dieta, kurioje yra mažai druskos, net ir tada, jei žmogaus organizme skysčių pertekliaus simptomų nėra. Maistas, kuriame yra mažai druskos, gerina savijautą, daro vaistus nuo širdies nepakankamumo veiksmingesnius, netgi gali apsaugoti nuo būtinybės gydytis ligoninėje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pabrėžia – siekdami kuo mažesnio sergamumo bei mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, turime suvokti, reikia nuolat rūpintis savimi ir aplinkiniais. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų, dalyvaujant Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.

Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti  asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys.

Programos dalyviai supažindinami su:

• Sveika gyvensena ir jos reikšme lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai.

• Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, sveikatos rodikliais.

• Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai.

• Fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai.

• Streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui. Streso valdymu.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.