Kovo mėnesį Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Zitos Mackevičienės 11-oji knyga „Rytų Aukštaitijos tautinis paveldas“. Dar dirbdama Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriuje, ji kartu su kai kuriais bendraautoriais, išleido 10-imt knygų, kurios atspindi ne tik Utenos krašto žmonių nuveiktus darbus, bet papildo ir nemažą dalį šio krašto istorijos.
Kelias
Prie Z. Mackevičienės knygų šios publikacijos autorė viešai prisiliečia ne pirmą kartą. Kartu su svečiais vienuoliais bazilijonais teko dalyvauti 2010 m. lapkričio 17 d. Utenos kolegijos salėje pristatant Z. Mackevičienės knygą „Utenos krašto liaudies meno kūrėjai“.
2016 m. Z. Mackevičienė sulaukė svarbaus garbingiausio LR Kultūros ministerijos įvertinimo – pirmojo tokio apdovanojimo Utenos krašte – „Nešk savo šviesą ir tikėk“ („Lietuvos aide“ išspausdintame straipsnyje (2016 m. rugsėjo 13. Nr. 187, 188, 189. P. 6–7) aprašytas platus Zitos Mackevičienės darbų baras). 2016 m. birželio 28 d. Kultūros ministro įsakyme rašoma, kad sidabro garbės ženklas įteikiamas Z. Mackevičienei „už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už bendruomeniškumo stiprinimą, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką“.
Šios publikacijos autorė apgailestauja, kad dėl svarių priežasčių neteko dalyvauti knygos „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ pristatyme, tačiau knyga buvo perskaityta, o kiek vėliu nusiųsta recenzija buvo išspausdinta „XXI amžiuje“ (2017 m. balandžio 7. Nr. 14.).
Z. Mackevičienės vardas minimas daugelyje A. Vasiliauskienės straipsnių, aprašant renginius Utenoje. Jos veikla atsiskleidžia ir autorės mokslo studijoje „Lietuva – Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ (2021 m.).
Žurnalistė ir kultūrologė Dalia Savickaitė 2017 m. parašė „publicistikos“ knygą „Rytų Aukštaitijos keliuose sutiktieji“. Kaip autorė rašo, tai tekstas apie žmogų, be kurio Utenos krašto kultūroje nebūtų daugelio spalvų. Tai – Utenos rajono savivaldybės administracijos etnokultūros specialistė, Kultūros skyriaus vyr. specialistė, Kultūros reikalų administratorė, Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Zita Mackevičienė.
1994 m. ji buvo išrinkta į Utenos rajono savivaldybės tarybą. O 1996 m. ji buvo pakviesta dirbti į Utenos rajono savivaldybę, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja. Buvo laikas, kai svarstė, kur specializuotis: turizmo ar kultūrinėje veikloje. Panaikinus Kultūros ir švietimo skyrių, tapo Kultūros skyriaus vyr. specialiste (atsakinga už etnokultūrą) ir dirbo iki išėjimo į pensiją – 2022 m.
Faktai
Visos Z. Mackevičienės knygos – tiek jos pačios parašytos ar sudarytos, tiek parengtos su bendraautoriais – yra koncentruotos į vieną tikslą: išsaugoti savo krašto paveldą: tautodailę, muziką, kaimus, kulinarinį paveldą, asmenybes, pagarbą pasiaukojusiems dėl Laisvės, Nepriklausomybės, krašto gerovės, jos grožio.
Pastaruoju metu, kai nemaža dalis mūsų mokslo žmonių, kitų visuomenės veikėjų visiems bruka globalizaciją, net niekina savo krašto istoriją ir kultūrą, Z. Mackevičienės knygos liudija neišsenkamą mūsų tautos dvasinę jėgą ir stiprybę, jos tampa svarbia žinia ne tik Utenos kraštui, bet ir visai Lietuvai.
Taip jau nutiko, kad jos knygų visuomenei pristatymo laikas – susikaupimo metas: Adventas ar Gavėnia.
Keli faktai iš gausios Z. Mackevičienės veiklos: Užpalių „LIONS klubo“ narė; Šv. Kazimiero ordino Utenos apskrities komtūrė, ordino dama; LTS Vilniaus bendrijos garbės narė; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Bendrijos Valdybos narė ir Utenos filialo pirmininkė (nuo 1995 m. ); 2013 m. išrinkta Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos pastoracinės tarybos nare; 2021 m. jai suteiktas Vyžuonų krašto garbės pilietės vardas; 2022 m. buvo išrinkta Utenos Trečiojo amžiaus universiteto (UTAU) tarybos pirmininke. Ji domisi ne tik etnine kultūra, paveldosauga, bet ir gamta, padeda rengti šventes ir bendruomenių projektus, dalyvauja dr. Eugenijos Šimkūnaitės |
labdaros ir paramos fondo veikloje, Utenos kraštiečių klubo „Indraja“ veikloje. |
Ryšiai su Ukraina
Z. Mackevičienė daug nuveikė plėtodama kultūrinius ryšius su Ukrainos tautodailininkais. Jos dėka asmeniniais tikslais atvykę ukrainiečiai buvo supažindinti su Utenos tautodailininkais ir šie buvo pakviesti eksponuoti savo darbus Lvovo Religijų istorijos muziejuje. Tokios išvykos, kuomet vietos meistrai gali eksponuoti savo darbus užsienyje, ne tik didino rajono prestižą, bet ir teikė stimulą kūrėjams.
Z. Mackevičienė ne kartą dalyvavo Ukrainos ambasadoje ar Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje organizuotuose renginiuose, atstovaudama Utenos kraštą, įteikdama tuometinio Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino pasirašytas padėkas: 2008 metais išlydint iš Lietuvos Ukrainos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvai Borysą Petrovičių Klimčuką (1951 03 18–2014 09 02); po metų sveikino Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkę Nataliją Šertvytienę, kuriai 2009 m. vasario 13 d. buvo įteiktas svarbus Ukrainos apdovanojimas – ordinas „Už nuopelnus“.
Pirmoji Z. Mackevičienės bendrystė su ukrainiečiais – vienuoliais bazilijonais – susieta su jos knygos „Utenos krašto liaudies meno kūrėjai“ pristatymu Utenos kolegijos salėje, 2010 m. lapkričio 17 d., kuriame dalyvavo Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – teologijos studijų bazilijonų instituto vicerektorius t. Anastasijus (Andrijus Kabalis)OSBM ir Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios kunigas t. Augustinas (Andrijus Zapotočnyj) OSBM. Ukrainiečiai buvo sužavėti renginiu ir tuo, kad surinktos lėšos buvo skiriamos negalią turintiems Utenos krašto vaikams. Tai buvo stimulas plačiai išsiskleisti Z. Mackevičienės veiklai ukrainistikos srityje.
2011 m. spalio 6–8 d. Voluinės nacionaliniame Lesės Ukrainkos universitete Lucke vyko X tarptautinė mokslinė konferencija „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas Bažnyčios istorijoje“, kuriame dalyvavo ir Utenos krašto tautodailininkų delegacija: Anelė Araminienė, Gita Juškėnienė, Odeta Bražėnienė, Jurgis Bražėnas su vadove Z. Mackevičiene. Reikia pasidžiaugti, kad Z. Mackevičienės rūpesčiu ir susitarimu, ši delegacija į Lvovo Religijų istorijos muziejų atvežė 26 Utenos krašto tautodailininkų darbus ir juos eksponavo parodoje „Su meile Lietuvai“. Įdomu, kad paroda Lvove (Lvive) buvo gausiai lankoma ir lietuvių darbai aukštai įvertinti. Z. Mackevičienė gebėjo rasti mecenatą šiai ekspozicijai pristatyti į Ukrainą, o vėliau ir ikonas ant stiklo – į Lietuvą. Pradėto gražaus bendradarbiavimo atsakas – į Lietuvą iš Lucko atvežta ikonų, ukrainiečių pieštų ant stiklo, paroda (pirmoji tokia Lietuvoje). Meno kūriniai buvo eksponuoti ne tik Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, bet ir kitose Utenos krašto parodų erdvėse.
Grįždami į Lietuvą, uteniškiai vėl užsuko į Lucką ir iš ten, talkinant t. Augustinui (Andrijui Zapotočnyj) OSBM(tuo metu jis dirbo Lucke) parsivežė Ikonų ant stiklo parodą. 2011 m. lapkričio 3 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka atidarė Ikonų ant stiklo parodą – tai pirmoji ambasadoriaus kelionė į Uteną. Beje, ant stiklo nupieštos ikonos – tai reprodukcijos kopijų, kurių originalai saugomi privačiose kolekcijose Ukrainoje ir Prancūzijos muziejuose. Pati tapybos ant stiklo technika iš pagrindų skiriasi nuo tradicinės tapybos ant medžio ar drobės – čia tapoma veidrodiniu pagrindu, be to, piešiant ant stiklo, nieko pataisyti jau neįmanoma.
Z. Mackevičienė sveikinimo žodį tarė ir 2014 m. Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje, pradedant XI mokslinę tarptautinę mokslinę konferenciją „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies – liaudžiai“. Ji važiavo ir į Bazilionus (Šiaulių r.), į dr. A. Vasiliauskienės mokslinės monografijos „Vasilijaus Zinko studija. „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“, kuri buvo išleista Vatikane, pristatymą 2014 m.
Z. Mackevičienė, aktyviai įsijungusi ir į ukrainistikos veiklą, dalyvavo Skapiškyje (Kupiškio r.), dr. A. Vasiliauskienės sodyboje atidarytoje parodoje „Pažintis su Ukrainos kultūra“, taip pat dalyvavo ir kituose renginiuose, kartu su savimi atsiveždama ir Utenos tautodailininkus.
Dėmesys arkivyskupui Mečislovui Reiniui
Z. Mackevičienė glaudžiai siejama su Dievo tarnu arkivyskupu M. Reiniu (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08). Šįmet minime Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio 140-ąsias gimimo metines. Būtina priminti, kad 2003 m., minint M. Reinio 50-ąsias mirties metines, Utenoje buvo sudaryta Arkivyskupo M. Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisija, aktyvi šios komisijos narė – viena iš dvylikos – buvo Z. Mackevičienė, kuri organizavo susitikimus, pokalbius, konferencijas, skaitė paskaitas.
Z. Mackevičienė vyko į Vladimirą prie Kliazmos (180 km nuo Maskvos) ir dalyvavo arkivyskupo M. Reinio vardo įamžinimo renginiuose: portreto pakabinimo Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės katalikų bažnyčioje (tai vienintelė Vladimire katalikų bažnyčia, klebonas Sergiejus Zujevas), portreto įteikimo Vladimiro centralo (ypatingos paskirties kalėjimo) muziejui, paminklinės lentos šiam Dievo Tarnui atidengimo ceremoniale Vladimiro senųjų miesto kapinių memoriale bei dviejose tarptautinėse mokslinėse konferencijose, kuriose Vladimiro visuomenei ir iš kitų Rusijos vietų atvykusiems mokslininkams bei įvairių konfesijų atstovams buvo pristatytas lietuvis kankinys arkivyskupas M. Reinys, 1953 m. lapkričio 8 d. miręs Vladimiro centrale – jo palaidojimo vieta nežinoma.
Manau, kad kita – 12-oji – Z. Mackevičienės knyga turi būti skirta Dievo tarnui arkivyskupui M. Reiniui, o tematika gali būti įvairiausia.
Zitos Mackevičienės parašytos knygos: „Žodžiai profesorei (skirtas prof. Elenai Šapokienei.
Redaktorius Stepas Eitminavičius 2008 m.), „Vargonininkai ir vargonai Utenos krašte (su knygos sudarytoja Jovita Žiukeliene, 2008 m.), „Utenos krašto vargonininkai, vargonai ir bažnytiniai chorai“ (kartu su sudarytoja Jovita Žiukeliene 2012 m. antrasis papildytas leidimas), „Utenos krašto liaudies meno kūrėjai“, 2010 m., „Kryždirbys Pranas Kaziūnas“ 2013 m., „Utenos krašto kulinarinis paveldas“ 2013 m., „Rytų Aukštaitijos etnografinių kaimų slėpiniai“ 2015 m., „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ (kartu su sudarytoju Baliu Juodzevičiumi 2016 m.), „Stasys Karanauskas“ 2021 m. ir „Rytų Aukštaitijos tautinis kostiumas“ 2023 m.