Šiemet didžiausias iššūkis UAB Ignalinos šilumos tinklai (toliau – IŠT) darbuotojams buvo senų susi­dėvėjusių Ignalinos centrinės katilinės katilų keiti­mas naujais. Dėl to kurį laiką ignaliniečiai gyveno be karšto vandens. Dabar, anot bendrovės generalinio direktoriaus Sauliaus Rukšėno, ši problema išspręs­ta, kuru iki naujų metų apsirūpinta, belieka tik tikėtis, kad biokuro kainos smarkiai nekils ir šildymo kaina šį sezoną išliks gana stabili. Su įmonės vadovu kalba­me apie naujų katilų privalumus, laukiančius darbus ir kitus bendrovės rūpesčius.

Karštam vandeniui ir šildymui – nauji katilai

Kaip pasakojo S. Rukšėnas, mažasis katilas, skirtas dar­bui vasarai, visus eksploataci­nius bandymus įvairiais darbo režimais atlaikė, tačiau galuti­nis ekonominis jo efektyvumas bus vertinamas vėliau, kai bus atlikti pelenų tyrimai, įvertintos sąnaudos elektros energijai ir kiti technologiniai procesai. Di­dysis katilas, skirtas naudoji­mui šildymo sezono metu, jau prijungtas prie šildymo siste­mos, o šios savaitės pabaigo­je bus pradėti pirmieji bandy­mai su juo.

„Dar laukiame inžinieriaus iš Šveicarijos, kad galėtume pra­dėti eksploatuoti elektrostatinį filtrą, – aiškino pašnekovas. – Viskas vyksta laiku, pagal dar­bų atlikimo grafiką, sudarytą su rangovu.“

Mažasis katilas bus kūrena­mas vasarą ir šildys vandenį bei gyvatukus daugiabučiuose na­muose ir visuomeninėse įstai­gose. Jo galingumas – 1,2 me­gavato (MW), o Ignalinos miesto šilumos kiekio poreikis vasa­rą – apie 1 MW, todėl jį nauja­sis katilas užtikrins visiškai. Di­dysis katilas yra skirtas miesto šildymui. Jo galingumas – 4,8 MW, kai miesto poreikis viduti­niško šaltumo žiemą yra 3,5–3,8 MW. Be to, kartu su šiais kati­lais yra įrengtas ekonomaizeris – įrenginys, skirtas papildo­mam šilumos paėmimui iš išei­nančių katilo degimo produktų, kuris pagamins dar apie 30–35 proc. šilumos, taip bus sutaupo­ma biokuro.

Ne tik neges, bet ir bus ekonomiškesni

Direktorius pabrėžė, kad nau­jieji katilai yra pagirtina Ignali­nos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) – pagrindinio įmonės akcininko – investici­ja, nes dabar bus galima degin­ti žemesnės kokybės medienos skiedras, kurių kaina maždaug 15–20 proc. mažesnė, nei prieš tai ankstesniems katilams naudotų aukštesnės kokybės skiedrų.

Be to, naujieji katilai pagamin­ti naudojant šiuolaikiškas tech­nologijas, tobulesnė kūrykla ir šilumokaitis leidžia sunaudo­ti maždaug 15–20 proc. mažiau kuro.

„Energetikai kenčia dėl rekor­dinių elektros energijos kainų, – sakė S. Rukšėnas. – Mūsų nau­jieji katilai atkeliavo su naujais sukamaisiais mechanizmais – dūmsiurbliais, ventiliatoriais. Jie visi yra su dažnio keitikliais, todėl naudoja žymiai mažiau elektros energijos.“

Taip pat naujieji katilai pa­prasčiau valdomi, nes beveik 90 proc. darbo atliekama be opera­toriaus įsikišimo – tai didelis pa­lengvinimas personalui. „Ope­ratoriui tereikia pakeisti katilo režimą, atsižvelgiant į kuro ko­kybę, nes būna, kad kartais jis atkeliauja sausesnis, kartais – šlapesnis, – privalumus vardi­jo pašnekovas. – Bet tai galima atlikti keliais kompiuterio pelės paspaudimais – nereikia užsukti ar atsukti jokių sklendžių, skląs­čių ir panašiai.“

Džiugi žinia ignaliniečiams

Nors, kaip sakė bendrovės va­dovas, šildymo sezonui Ignalinoje pasiruošta tinkamai, kadangi IŠT aptarnauja ne tik Ignalinos mies­tą, bet ir Vidiškes, Dūkštą bei ke­lias kitas seniūnijas, kai kuriose katilinėse dar atliekami bandymai ir tik šios savaitės pabaigoje bus galima drąsiai teigti, kad pasiruo­šimas baigtas. Tuo labiau, kad ir biokuro rugpjūčio mėnesį ir rug­sėjo mėnesio pradžioje užsipirk­ta tiek, jog turėtų užtekti iki nau­jų metų.

Tai džiugi naujiena Ignali­nos rajono klientams, nes bioku­ro kainos vis dar auga, ypač ar­tėjant šildymo sezonui. Pasak S. Rukšėno, kuro atsargos garan­tuoja, jog bent jau šį laikotarpį ne­reikės stipriai kelti šilumos kainos dedamosios, kurią įtakoja bioku­ro kaina.

„Šiuo metu šildymo kaina yra 9,16 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) ir dedame visas pastan­gas, kad kainos dedamosios ne­didėtų, – tikino pašnekovas. – Ignalina prieš dalį kitų rajonų turi didelį privalumą – čia kūrenama tik biokuru, kai nemažai mūsų kolegų šilumą gamina naudoda­mi gamtines dujas. Pas juos ši­lumos kaina 40–45 proc. aukš­tesnė už mūsiškę netgi dabar. Planuojame, kad šios kainos di­apazone mes ir išsilaikysime.“

Ten, kur labiausiai skauda

Be šildymo kainų didžiausią galvos skausmą IŠT darbuoto­jams kelia dar vienas rūpestis – Dūkšto katilinė. Čia, anot bendro­vės direktoriaus, naudojami itin morališkai ir ekonomiškai pase­nę įrengimai, nešantys didžiulius nuostolius, todėl šiuo metu galvo­jama, kaip juos atnaujinti. Konsul­tuojamasi ir su inžinieriais, ir su įvairiomis įmonėmis, ir su Aplin­kos projektų valdymo agentūra, ieškoma finansavimo sprendimų, kad galima būtų atlikti rekonstruk­ciją Dūkšto katilinėje.

„Savivaldybės administracija šią problemą žino, todėl manau, kad jos, kaip pagrindinės akci­ninkės, ir mūsų įmonės darbuo­tojų pastangomis bei pajėgomis šią problemą išspręsime“, – vy­lėsi pašnekovas, pridūręs, kad šiuo klausimu buvo diskutuota ir su Dūkšto gyventojais.

Užtat S. Rukšėnas pasidžiau­gė, kad pavasarį buvo padeng­tos visos trumpalaikės IŠT sko­los, dabar beliko sumokėti delspinigius, bet tai jau gerokai mažesnės sumos, o ilgalaikiai įsipareigojimai didelių rūpesčių nekelia.

Mąstant apie ateitį ir verti­nant infliaciją, vertėtų pagalvoti ir apie darbuotojų darbo užmo­kesčio kėlimą, nes, pašnekovo teigimu, jis šiuo metu nekonku­rencingas. Tai bus dar viena už­duotis, kurią reikės atlikti arti­miausiu metu.

Darbe – pilna veiklos

S. Rukšėnas IŠT vadovauja jau beveik penkis mėnesius. Svar­biausia užduotis vadovavimo lai­kotarpiu, jo paties teigimu, buvo susipažinti su kolektyvu ir su kie­kvienu darbuotoju atskirai.

„Visus darbuotojus vertinu tei­giamai, jie tikrai rimti energe­tikai, darbštūs ir atsidavę, – ti­kino pašnekovas. – Daug laiko teko paskirti atskirai kiekvienam objektui – tiek Ignalinoje, tiek rajone. Čia, Ignalinoje, atliko­me labai svarbų darbą – įkėlė­me į katilinę naujus katilus. Ver­tinant kitų katilinių būklę, ten kiek niūriau ir liūdniau, bet aš ti­kiu, kad problemos bus išspręs­tos, nes yra ir norų, ir atitinka­mų technologijų, kurios gali būti pritaikytos.“

Yra ir akimi nematomų proble­mų – tai inžineriniai tinklai, pa­kloti po asfalto danga arba ša­ligatviais. Buvo problemų ir su cheminiu vandens režimu, bet, kaip sakė bendrovės direktorius, kontrolę šiuo klausimu jis su­griežtino, imtasi dar ir kitų veiks­mų, kad vamzdynai kuo ilgiau ne­susidėvėtų.

„Tačiau dirbti įdomu, dienos prabėga labai greit, veiklos labai daug. Stengiamės, nes norim, kad mūsų įmonė būtų vertinama kiek galima geriau tarp kitų šilu­mos ir energetikos įmonių“, – už­baigė S. Rukšėnas.