Rugsėjo 15 d. Utenos kraštotyros muziejuje vyko uteniškės Jolitos Levčenkienės 12 metrų ilgio tapyto Žalgirio mūšio triptiko „Diena, pakeitusi istoriją“ parodos atidarymas. Dailininkę sveikino Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas ir kiti parodos svečiai.
Parodos atidarymas pradėtas nuo Juliaus Žėko suprojektuotos instaliacijos „Tautiška giesmė“. Visi susirinkusieji pakilo giedoti Lietuvos himno. Parodų salėje tvyrojo iškilminga nuotaika.
„Man atrodo, kad tokios parodos ir tokios moterys keičia istoriją“, – kalbėjo Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Jovita Nalevaikienė, kuri pakvietė tapybos darbų autorę pasidalyti kūrybos procesu.
J. Levčenkienė teigė, kad tapybos darbai Žalgirio mūšio tema gimė tarsi savaime. „Kartais pajuokauju, kad galbūt aš prieš 600 metų ten buvau. Pati kartais netikiu, kad tai padariau“, – juokėsi dailininkė.
Pradėti tapyti Žalgirio mūšį ją įkvėpė vieno darbo užsakymas. „Vienas istorikas manęs paprašė nutapyti Vytautą Didįjį. Išėjo taip, kad po truputį po truputį išsiplėčiau. Pirmas darbas, kurį nutapiau, yra „Kova“. Paskui kilo mintis paveikslą pratęsti“, – pasakojo J. Levčenkienė.
Ekspoziciją sudaro šie trys paveikslai: „Žygis“, „Kova“ ir „Žiauri pabaiga“. Kiekvienas iš jų yra keturių metrų ilgio.
„Kova“ eksponuojama jau ne pirmą kartą, o kiti du triptiką sudarantys paveikslai, anot autorės, gyvenimą išvydo visai neseniai.
Pasak dailininkės, triptiką vainikuojanti „Žiauri pabaiga“ pareikalavo daugiausia jėgų ir emocijų. „Aš planavau tuos kūnus, veidus uždengti šalmais, bet vėlgi norisi emocijos, judesio“, – atskleidė J. Levčenkienė.
Prieš trejus metus karo tematika pradėjusi tapyti dailininkė teigė, kad tapydama visiškai pasineria į Žalgirio mūšį. „Nueinu kambarin į savo dirbtuves ir išeinu iš savęs. Aš ne dirbu, o medituoju. Man laikas dingsta. Net ir pavalgyti kartais užmirštu“, – pasakojo ji.
J. Levčenkienė renkasi sluoksninės tapybos techniką. Jos darbai kurti aliejiniais dažais, trimis etapais.
Tiesa, kūrėja savo darbų neįsivaizduoja be žirgų. Štai kodėl greta pagrindinės parodų salės eksponuojami ir šiuos gyvūnus vaizduojantys paveikslai.
Ši tapybos paroda – jubiliejinė. Darbų autorei šįmet sukanka 50 metų. Be to, sueina ir 20 metų nuo tada, kai ji ėmėsi darbo, susijusio su tautodaile.
Paklausta apie tapybos proceso metu iškilusius sunkumus, J. Levčenkienė sakė, kad didžiausia problema tapo literatūra. „Susikerta istorikų nuomonės, kiekvienas autorius vis kitaip apibūdina“, – aiškino dailininkė.
Drobė tapo vieta improvizacijai. Pačios J. Levčenkienės pasirinktos istorikų versijos apie Žalgirio mūšį ir tapo paveikslų dalimi.
„Įeisite į istoriją su šiais darbais“, – į darbų autorę kreipėsi Utenos rajono savivaldybės meras M. Kaukėnas.
Dailininkę sveikino ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas.
„Toks darbas, toks sumanymas – elitas“, – nurodė jis.
Renginyje dalyvavusi uteniškė Aldona teigė, kad per gyvenimą matė įvairių parodų, tačiau šioji – išskirtinė. „Labai domėjausi Lietuvos istorija, ypač patiko Žalgirio mūšis. Kiek per gyvenimą teko matyti, tai visos parodos įdomios, bet čia jau parodų paroda“, – komentavo Aldona.
Paroda maloniai nustebino ir dailininką Eugenijų Nalevaiką. „Tikrai labai netikėta. Viena ausim buvau girdėjęs, kad rekordinio dydžio tie darbai, bet nesitikėjau, kad bus taip kruopščiai nutapytos detalės“, – sakė jis.
Kūrėjos kruopštumas išties stebina. Ji savo darbus nutapė pirmo numerio teptuku, kuris yra plonesnis už degtuką. Triptiko tapybos procesas truko dvejus metus.
„Lietuviai nelabai pripažįsta Žalgirio mūšio. Norėčiau šį mūšį garsinti savo darbais. Galbūt pavyks“, – renginio pabaigoje viltį išreiškė J. Levčenkienė.