Šį mėnesį klausos problemų turinčių žmonių bendruomenė mini dvi šventes. Rugsėjo 23-ią yra minima Tarptautinė gestų kalbų diena, o paskutinį rugsėjo sekmadienį – Pasaulinė kurčiųjų diena. „Mūsų pareiga yra integruoti klausos negalią turintį žmogų į visuomenės veiklą, kadangi bet kokią negalią turintis žmogus visada yra atstumiamas ir išskiriamas“, – tvirtino Utenos rajono kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų draugijos vadovė Sandra Ragaišytė.
Utenos rajono neįgaliųjų draugijai jau aštuntus metus vadovaujanti, o šiais metais tapusi ir Utenos rajono kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų draugijos vadove, S. Ragaišytė pasakojo, kad kurčiųjų bendruomenė buvo apleista ir nusivylusi, todėl abiejų draugijų siekis – kad jų nariai susibendrautų su visuomene ir nebūtų joje išskiriami.
„Treji metai iš eilės aš užsakau miesto šventei gestų kalbos vertėjus. Suprantama, kad dainų jie negali išversti, kadangi tai užima labai daug laiko, o iš anksto programos niekas nežino, tačiau jie išverčia svečių, kurie atvažiuoja pasveikinti, kalbas. Pirmais metais, kai užsakiau, buvo vienas vertėjas, antrais du, o šiemet jau penki. Paprasčiausiai stengiamės nepamiršti apie tuos, kurie ilgą laiką buvo šešėlyje“, – sakė ji.
Kurtieji ir klausos negalią turintys žmonės vis labiau įsitraukia į visuomenines veiklas, tačiau gestų kalbos vertėjų trūksta – Utenos apskrityje jų yra tik du. „Manau, kad mūsų bendruomenei neskiriama pakankamai dėmesio. Trūksta ne tik vertėjų, bet ir švietimo pokyčių. Mokyklose galėtų skirti atskiras pamokas tam, kad mokiniai išmoktų lietuvių gestų kalbos pagrindus“, – komentavo kurčiųjų bendruomenei priklausanti Jurgita Borovskienė.
Pasak kalbintų uteniškių, visuomenė nėra susipažinusi su kurčiaisiais, todėl daugelis nežino, kaip elgtis su negirdinčiu žmogumi. „Be abejo, neblogai būtų skirti pamokas gestų kalbai pažinti, kadangi turime suprasti tokius žmones – taip jie būtų mažiau išskiriami visuomenėje “, – dalijosi savo mintimis Audronė.
Taip pat pašnekovai tvirtino, kad bendras gestų kalbos mokėjimas gali ne tik padėti kurčiųjų bendruomenei gyventi visavertiškesnį gyvenimą, bet ir kažkada išgelbėti žmogui gyvybę.
„Daugiausia tai aktualu tose mokyklose, kur yra tokių mokinių, kadangi ne visi susiduria su tuo, bet bent jau kažkokius pradmenis, kelias pamokas galėtų skirti visiems vaikams. Yra svarbu supažindinti mokinius su tuo, kas tai, kokie yra pagrindiniai gestai. Galbūt kažkada asmuo galės padėti kurčiajam neįprastoje situacijoje“, – komentavo Utenos gyventoja Živilė.
S. Ragaišytė tikisi, kad ateityje gestų kalba bus išplėsta. „Tikiuosi, kad kiekvienas mokinys ją mokės ir kad visi galėsime lengvai susikalbėti“, – teigė ji.
Susidomėjusių šios specialybės studijomis skaičius menkas, bet vis dėlto baigę šias studijas ir dirbantys savo darbą gestų kalbos vertėjai suvokia, kad kurtieji yra jų gyvenimo misija. „Šis darbas paskatina tave augti kaip žmogų ir domėtis įvairiais dalykais, kadangi visose srityse turi kažką išmanyti. Stengiamės, kad Lietuvos kurčiųjų bendruomenė tobulėtų“, – sakė Utenos apskrityje dirbanti gestų kalbos vertėja Justina Tilindytė.
Nuo 2024 metų turėtų įsigalioti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai, kurie užtikrins didėjantį paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia. Toks žmogus galės pasirinkti prieinamą bendravimo būdą, pavyzdžiui, gestų kalbą, Brailio raštą, kitas alternatyvias formas. Taip pat bus įtvirtinta nauja „lengvai suprantamos kalbos“ sąvoka. Jos tikslas yra pateikti informaciją taip, kad bendravimo ar mokymosi sunkumų patiriantiems asmenims ji būtų suprantama. Šis metodas pritaikomas net grožinės literatūros kūriniams arba teisine kalba parašytiems dokumentams, kadangi dažnai žmonės su klausos ar bet kuria kita negalia nesupranta kalbos struktūros bei teksto stiliaus. „Kartais žmogus į mus kreipiasi dėl to, kad nesupranta teksto, kurį gavo, pavyzdžiui, iš teismo“, – sakė S. Ragaišytė.
Tikimasi, kad šie pakeitimai sumažins kurčiųjų bei kitas negalias turinčių žmonių atskirtį ir užkirs kelią iššūkiams, su kuriais kasdieniame gyvenime susiduria specialiųjų poreikių turintys žmonės.
Autorės nuotr.