Nepaisant besikeičiančių vertybių gimnazija švęs jubiliejų ir tęs tradicijas

Gegužės 27 dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija švęs 75-ąjį jubiliejų. Šventę planuota minėti praėjusių metų rugsėjo mėnesį, tačiau dėl karantino ribojimų buvo nuspręsta ją perkelti į šiuos metus. Apie mokyklos istoriją, dabarties aktualijas, besikeičiantį mokinių požiūrį į vertybes bei mokymosi svarbą nusprendėme pasikalbėti su gimnazijos bendruomenės atstovais.

Keitėsi metai ir mokyklos pavadinimai

Dabartinė mieste veikianti Česlovo Kudabos gimnazija veiklą pradėjo tik 2021 metais, kai prie buvusios Ignalinos gimnazijos buvo prijungta Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija ir kiek vėliau gimnazijai buvo suteiktas Česlovo Kudabos vardas. Iki tol mokykla keitė pavadinimus, buvo reorganizuojama, atskiriama, sujungiama ir pan. Kad gimnazija Ignalinoje veikė jau 1946 metais, sprendžiama pagal išlikusį rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolą, kuriame ir minimi gimnazijos pradžios metai. 1946 metais prie veikusios Ignalinos progimnazijos buvo atidarytos 5–6 klasės ir mokykla vadinama gimnazija. Beje, pastatas, kuriame veikė gimnazija, tebestovi ir iki šių dienų, tiesa, jau gerokaipasikeitęs.

Ruseno viltis atkurti gimnaziją

Sovietmečiu tokie mokyklų pavadinimai, kaip gimnazijos, tuometinei valdžiai netiko, nes tai buvo nepriklausomos valstybės terminas. Todėl ugdymo įstaiga buvo pervadinta Ignalinos vidurine mokykla. Paskui pavadinimai vėl keitėsi, o jau 2002 metais, iniciatyvių pedagogų pastangomis, buvo parengtos programos gimnazijai atkurti.

„Mums svarbu buvo atkurti gimnaziją, nes tai yra mūsų istorija. Be to, tai buvo tie metai, kai Lietuvoje buvo gimnazijų atkūrimo laikotarpis, o mes rajone neturėjome nė vienos gimnazijos. Vyresnės kartos mokytojų širdyse idėja ir viltis atkurti gimnaziją ruseno per visą sovietmetį, o atkūrus Nepriklausomybę ta idėja tapo gyva“, – „Ignalinos dienai“ aiškino istorijos mokytoja Audronė Tijūnėlienė.

Tęs tradicijas

Dabar gimnazijos bendruomenė didžiuojasi jai suteiktu nusipelniusio žymaus gamtininko, geografo ir šio krašto žmogaus vardu. Pasak mokytojos A. Tijūnėlienės, Ignalinos kraštas nėra turtingas žinomais žmonėmis. Mokykloje anksčiau buvo rengiami Č. Kudabos konkursai, kuriuose dalyvaudavo stipriausi mokyklos geografai. Šio žinomo žmogaus nuveikti darbai yra reikšmingas ir vertingas palikimas ateities kartoms.

„Mokyklai suteiktas vardas nėra tik dovana, tai kartu yra ir įpareigojimas. Mes šį vardą gavome tik 2021 metų lapkričio mėnesį. Todėl tęsime pradėtą veiklą, vyks tie patys Č. Kudabos konkursai, tęsime tradiciją, kuri gyva nuo progimnazijos laikų, kasmet rinksime šauniausius kudabiečius. Į geriausių metų kudabiečių gretas pretenduoti galės geriausiai besimokantys, aktyviai įvairiose veiklose dalyvaujantys gimnazijos mokiniai“, – teigė mokyklos direktorė Valentina Čeponienė. Gimnazijos bendruomenė ketina imtis ir naujų idėjų įgyvendinimo. Viena iš jų – išplėsti mokyklos patalpose veikiantį Č. Kudabos muziejų, pradėti rengti edukacijas, kad ugdymo įstaigoje besimokantieji žinotų ne tik savo mokyklos pavadinimą ir Č. Kudabos vardą, bet taip pat geriau pažintų šią iškilią asmenybę, jo darbus. Ugdymo įstaigoje bus pradėti rengti ir klasių valandėlių ciklai apie Č. Kudabą. Taip pat artimiausiu metu planuojama įrengti ir informatyvų stendą, kuriame bus skelbiama svarbi informacija.

Mokinių skaičius mažėja

Dauguma gimnazijoje dirbančių pedagogų yra vidutinio amžiaus. O štai besimokančių mokinių skaičius neseniai išaugo iki 700 (prieš tai buvo 684 – aut. past.), mat prie ugdytinių bendruomenės prisijungė nuo karo pabėgę ukrainiečiai. Pasak direktorės, gimnazistų klasės dabar suskirstytos į 2–3 komplektus, o buvo laikai, kuomet mokykloje buvo ir po septynis klasių komplektus. Anot kalbintų pašnekovių, sunku palyginti besikeičiantį mokinių skaičių, jeigu lygintume dabartinius laikus su 1946-aisiais, galima būtų džiaugtis, kad dabar mokosi daug mokinių. Tačiau jei lyginsime dabartį su vidurinės mokyklos laikais, pastaruoju laiku mokinių skaičius ženkliai mažesnis. „Buvo laikai, kai mokyklą baigdavo laidos, kuriose mokydavosi po 30 mokinių, o buvo ir tokių laikų, kai abiturientų ugdymo įstaiga išleisdavo daugiau kaip 100 per mokslo metus. Kai aš pradėjau dirbti, apie 1988–1992 metus, tuo metu būdavo per 1500 mokinių, dirbdavome netgi dviem pamainomis. O dabar, kaip ir visur, taip ir pas mus, mokinių skaičius mažėja“, – kalbėjo mokytoja A. Tijūnėlienė.

Keičiantis vertybėms keičiasi ir jaunoji karta

Keičiantis visuomenės vertybėms, kultūrinėms normoms keičiasi ir šiuolaikinės kartos vaikai. Pakanka palyginti tuos vaikus, kurie mokėsi 1995 metais ir šiuo metu besimokančius. Pasak pedagogių, dabar auga kitokia vaikų karta, su kitokiomis vertybėmis, galimybėmis ir gebėjimais. Informacinės technologijos keičia vaikų įpročius, elgseną, taip pat ir vertybes. Pastarųjų kartų vaikų motyvacija yra žemesnė nei buvo anksčiau. Vaikai gali būti ir labai gabūs, bet neretai neturi motyvacijos mokytis, siekti tikslų. Vaikai kartais net nesupranta, kam reikia siekti mokslo žinių, kai kurie savo pasiekimus matuoja per materialumo prizmę.

„Ankstesniais laikais šeimose buvo formuojamos kitokios vertybės. Vaikams buvo skiepijama mokslo svarba kaip vertybė. Mano tėvų, senelių namuose visada būdavo knyga. Man tėvai nuolat sakydavo, vaikeli, mokykis, lengviau gyvensi, lengvesnė duonelė bus, nereiks vargti prie žemelės, kaip, kad mes vargstame“, – pasakojo mokytoja A. Tijūnėlienė.

Direktorės teigimu, iš dabartinių vaikų kartais jai tenka išgirsti, kad mokytis neapsimoka, jie galvoja, kad ir nesistengdami mokytis gerai gyvens. „Pagrindinės vertybės ugdomos šeimoje ir nemanau, kad mokykla turėtų bandyti tas vertybes keisti“, – mokytojai antrino gimnazijos direktorė V. Čeponienė.

Didžiuojasi pasiekimais ir išugdytais žmonėmis

Tačiau nepaisant besikeičiančių vertybių ir šių laikų vaikais bei jų pasiekimais galima didžiuotis. Česlovo Kudabos gimnazijos sieną puošia gausybė taurių, padėkų, apdovanojimų. Visa tai – mokinių nuopelnai, daugiausia už sporto pasiekimus. Sportas kurį laiką buvo stiprioji šios ugdymo įstaigos pusė, mokykla buvo sportiškiausių mokyklų penketuke.

Gimnazijos bendruomenė taip pat didžiuojasi turinti vaikų teatrą „Iki“, kuriam vadovauja mokytoja Jolanta Narbutaitienė, o trupė keliaudama su pasirodymais garsina Ignaliną ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia veikia ir ansamblis „Pumpurai“, vadovaujami Vidos Ksenzovienės. Šių metų balandį pumpurai jau atsisveikino su mokyklos scena, mat baigia gimnaziją ir rengiasi skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Scenoje juos pakeis ir veiklą tęs jaunieji pumpurėliai.

Nemaža dalis Ignalinoje augusių ir besimokiusių ignaliniečių, išėję į platųjį gyvenimą, tapo žinomais žmonėmis, savo nuveiktais darbais pasižymėję ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – tai buvęs LR Seimo narys, signataras, žurnalistas Česlovas Juršėnas, keramikė Alma Daukšaitė, fitneso atstovas Paulius Pauliukevičius, kompozitorė ir dainininkė Simona Smirnova, gitaristas Zigmas Čepulėnas ir daug kitų.

Ateities vizija

Česlovo Kudabos gimnazijos materialinė bazė atnaujinta, kabinetai aprūpinti išmaniosiomis lentomis, laboratorijose modernūs įrengimai, 3D įranga, kieme įrengta moderni kupolinė lauko klasė, jaukiai įrengtos poilsio, laisvalaikio zonos ir pan. Kaip sakė gimnazijos mokytojos, jau net būtų sunku sugalvoti, ko dar modernesnio galima būtų norėti. Anot gimnazijos direktorės, moderniai įrengta aplinka mokinius įpareigoja. Mokykloje jie nešiukšlina ir net nelaksto koridoriais, o atėjusius į gimnaziją naujokus netgi sudrausmina ir pamoko tinkamo elgesio.

„Gimnazijos ateitį matome su mažesniu mokinių skaičiumi, nes mokinių mažėjimo tendencija aktuali visoje Lietuvoje. Gimnazija turėtų gražėti savo išore. Kitame pastate (buvusioje progimnazijoje – aut. past.) ateityje taip pat erdvės bus įrengtos moderniai, o aplinka besimokančius ir dirbančius turėtų motyvuoti ir skatinti“, – kalbėjo gimnazijos vadovė.

Mokytoja prisipažino kartą bėgusi iš pamokos

„Ignalinos dienos“ žurnalistai pakalbino ir ilgametę ugdymo įstaigos pedagogę. Istorijos mokytoja Vida Stundžiaitė papasakojo apie mokytojo darbą, džiaugsmus, patiriamus sunkumus ir netgi tai, kaip kartą bėgo iš pamokos. Anot mokytojos, gimnazijoje ir dabar, ir prieš daug metų, kai ji pradėjo dirbti, yra gera ir gražu.

„Modernizuojant mokymosi aplinką aš viena pirmųjų gavau interaktyvią lentą savo kabinetui. Nežinau kodėl, gal todėl, kad jau esu ilgametė darbuotoja. O mokiniai visais laikais buvo ir bus visokie. Yra mokinių, kuriuos sutinki ir džiaugiesi. Bet net ir tie buvę mokiniai, kurie sunkiau mokėsi ar turėjo elgesio problemų, ir dabar mane sutikę sveikinasi. Tuo tarpu kartais net ir buvę pirmūnai nenori pažinti“, – pasakojo mokytoja.

Anot pašnekovės, keičiantis mokymo programoms, dokumentams, įvairiems reikalavimams teko prisitaikyti prie esamų aplinkybių. Pedagogė kalbėjo, kad visada stengėsi būti atsakinga ir teigė, kad sunkiausia pradėti dirbti su naujais mokiniais – kol juos prisijaukini, pripranti ir perpranti vaikų būdą, charakterį, poreikius. Pašnekovė tikino, kad visada jautėsi kolektyvo dalimi, nes vienas gerų rezultatų nepasiektum, o bendradarbiavimas su kolegomis yra labai svarbus. Mokytoja prisiminė ir vieną juokingą nutikimą iš savo ilgametės pedagoginės karjeros, kurio nepamiršta iki šių dienų. Apie tą nutikimą mielai papasakojo ir „Ignalinos dienai“.

„Tai buvo jau seniai, bet prisimenu iki dabar. Kartą pabaigusi vieną pamoką, galvoju, kad kaip tik kita pamoka bus laisva. Tai nusprendžiau tuo laiku nueiti į miestą susitvarkyti asmeninių reikalų. Apsirengiau ir jau paskubomis lėkiau koridoriumi. Mane tuo tarpu pasivijo vienas mokinys ir sako: „Mokytoja, jūs iš pamokos bėgate?“ Aš sakau jam: „Ne, nebėgu, einu“. Na, o paskui eidama ir galvoju, o kodėl gi jis man taip pasakė, kad aš iš pamokos bėgu. Ir tada staiga prisiminiau, kad man ne laisva pamoka, o būtent tai klasei, kurioje mokėsi tas berniukas, aš turėjau vesti pamoką. Tada greitai apsisukau ir nespėjusi susitvarkyti savo reikalų grįžau į mokyklą. Per daug metų dirbant mokykloje buvo daug smagių nutikimų“, – šypsodamasi atviravo mokytoja.

Gimnazistų nuomonė

Kalbinti gimnazistai teigiamai vertino ugdymo kokybę, džiaugėsi gražiomis mokyklos erdvėmis bei tuo, kad iš gausybės siūlomų neformaliojo ugdymo užsiėmimų ar būrelių gali pasirinkti ir patrauklią popamokinę veiklą.

IV klasės gimnazistas Matas Kovalevskis tikino, kad mokytis šioje gimnazijoje tiesiog gera. „Manęs kažkada klausė, kodėl aš neišvažiavau mokytis kur nors į Vilnių. Dar tada, kai aš buvau pirmokas, apie gimnaziją jau teko girdėti labai gerus atsiliepimus. Man patinka čia dirbantys mokytojai. Nors yra ir tokių, su kuriais pasitaiko sunkumų. Čia naujas pastatas, gražios vidaus erdvės. Aš nuo šeštos klasės lankau teatrą „Iki“, man ši popamokinė veikla užima visą laisvalaikį. Gimnazijoje veikia sporto, šokių būreliai, taigi mokiniams tikrai yra ką veikti laisvu laiku“, – kalbėjo gimnazistas.

II klasės gimnazistė Kamilė Graužlytė taip pat tikino besidžiaugianti tuo, kad mokosi šioje gimnazijoje. „Aš dar vaikų darželį lankydama sakiau, kad baigsiu šitą gimnaziją. Džiaugiuosi, kad čia ir pakliuvau. Man čia viskas labai patinka. Gimnazijoje labai supratingi mokytojai“, – sakė mergina. Gimnazistai, kalbėdami apie gimnazijos ateitį, teigė, kad didelių pokyčių nesitiki ir yra įsitikinę, kad įprastos pamokos yra geriau, nei pastaruoju metu populiarėjantys netradiciniai ugdymo metodai. „Jau per karantiną pamatėme, kad nuotolinis mokymasis yra toks šiuolaikiškas, kad daugiau jo nebenorime. Kartais tos visos naujos ugdymo mados yra pervertinamos“, – teigė M. Kovalevskis.

Gimnazistai nepabijojo paatvirauti ir atskleidė, kuriuos mokytojus vertina. Pasirodo, šioje gimnazijoje dirba ne vienas puikus mokytojas, tačiau geriausiais mokiniai įvardino matematikos mokytoją Dalią Kavaliauskienę, kurios pamokų vaikai ne tik nebijo, bet net ir su užsidegimu laukia. Ši mokytoja pamokas veda taip, kad matematika dažnam tampa įdomus ir įtraukiantis mokslas. Taip pat mokiniai džiaugiasi turintys ir puikią lietuvių kalbos mokytoją Jurgitą Trapikienę ir dar daugelį kitų.

Išleido knygą

Artėjančio jubiliejaus proga gimnazijos pedagogų bendruomenė įgyvendino dar vieną sumanymą – išleido knygą „Gimnazijos Ignalinoje istorija 1946 – 2021 metais“, į kurią sudėta mokyklos istorija, reikšmingi pasiekimai, mokyklos vadovų, pedagogų pavardės, čia dirbusių ir besimokiusiųjų nuotraukos. Knygos elektroninį variantą gimnazijos internetinėje svetainėje gali pavartyti kiekvienas.

Pedagogų bendruomenė džiaugiasi, kad ugdymo įstaigą baigę vaikai dažniausiai noriai čia sugrįžta sakydami, kad čia buvo gera, čia jie jautėsi matomi, suprasti. „Galvoju, kad ne visada akademinės žinios nulemia tą džiaugsmą būnant mokykloje. Tikiuosi, kad visi išėję iš šios mokyklos atras savo vietą po saule“, – pokalbį užbaigė gimnazijos mokytoja A. Tijūnėlienė.

Jurgitos Ulkienės nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas