Šiais metais 80-metį švęsiantis Stasys Masionis – menininkas iš prigimties. Jis ne tik tapo paveikslus, bet ir rašo, dainuoja, groja lūpine armonikėle bei paties pasidirbtomis kanklėmis, kuria iš gamtoje rastų gėrybių. „Tai man vertingiau už brangiausią baldą ar mašiną“, – teigė jis.

Savo darbus dovanoja

Iš Vyžuonų kilęs S. Masionis tapyti ir kurti pradėjo prieš 12 metų. „Pas tokį žmogelį buvo pilnas kiemas iš pušų pridarytų visokių velnių, juokingų dalykų iš medžio, šaknų. Pamačiau, mane sužavėjo“, – kūrybos pradžią prisiminė jis.

S. Masionio paveiksluose vyrauja peizažai. „Mane traukia vaizdeliai kaip iš atviruko“, – komentavo kūrėjas. Be to, jo namelyje gausu lazdų, medžių šakų ir šaknų, kurios puošia ne tik tapybos darbus – menininko rankose medžių dalys tampa įvairiais gyviais. „Mano brolio anūkė Londone gyvena. Ji aštuoniolikos minučių kino filmą sukūrė. Šitas artistu buvo“, – džiaugėsi S. Masionis, rodydamas į vieną iš savo kūrinių. Tarp jų vyrauja velniukų, gyvūnų, religinė tematika. „Alksnį lenktą radau, padažiau – juodas žaltys šliaužia. Netyčia užėjo, kad velniui tinka šluota – pritaisiau“, – apie savo kūrybos procesą pasakojo menininkas.

Tiesa, didelę dalį tapybos darbų, kurių, pasak kūrėjo, būta apie 50, jis išdalija gyventojams. „Kiek aš pridovanojęs! Užpernai devynis vyžuoniškiams padovanojau“, – sakė jis. Svečių sulaukta ir šiemet: „Man malonu viską parodyt, kai atvažiuoja.“

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.