Lietuvoje vis garsiau kalbama apie pasiruošimą karui. Aptariami ekstremaliųjų situacijų valdymo klausimai, svarstomos galimybės įrengti daugiau priedangų. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, mūsų šalyje absoliučią daugumą jau parinktų priedangų sudaro savivaldybių nuosavybėje esantys nekilnojamo turto objektai. Tik pavieniai valstybei priklausantys statiniai yra įtraukti į priedangų sąrašus. Anot ministrės, valstybės indėlis rūpinantis gyventojų saugumu yra nepakankamas.

Civilinė sauga buvo apleista

„12 šalies savivaldybių yra pasiekusios reikiamą priedangų skaičių (Utenos rajono savivaldybė tarp jų nepatenka, čia priedangų yra mažiau nei pusė nustatyto poreikio – aut. past.), tačiau kitoms dar reikia pasitempti, nedelsti ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant didesnio mūsų gyventojų saugumo“, – teigė A. Bilotaitė.

Civilinė sauga Lietuvoje ilgą laiką buvo apleista. Per nepriklausomybės laikotarpį civilinės saugos specialistų sumažėjo nuo 1 000 iki 100. Ne taip seniai imtasi peržiūrėti krizių valdymą, plėsti perspėjimo sistemas, kurti priedangų tinklą.

Šiuo metu savivaldybėse yra 3 310 priedangų, kuriose tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų. Vyriausybės nustatytas minimalus skaičius gyventojų, kuriems turi užtekti priedangų, yra 50 proc. (60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. rajonų savivaldybėse).

Priedangų tinklo kūrimo procesą koordinuoja ir savivaldybėms padeda Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Karui nebuvo ruoštasi

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiojo specialisto (Utena) Virgilijaus Smailio teigimu, viena iš svarbiausių apsaugos priemonių karo metu yra evakuavimasis iš nesaugios teritorijos.

„Tačiau iki evakuacijos bū- tina slėptis. Nuo branduolinės avarijos slėptis galima pastatuose užsandarinus langus, duris, orlaides, ventiliacijos angas ir pan. O štai priedangos yra skirtos gyventojams apsaugoti nuo karo veiksmų“, – teigė specialistas.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.