Ginučių kaimo tilto detektyvas, arba apie miestiečio kultūrą kaime

Linkmenų seniūnijos Ginučių gatviniame kaime neliko daug metų stovėjusio medinio tilto. Neseniai buvo pradėti šio tilto, jungiančio kaimą per Srovės upę, konstrukcijos viršutinės dalies remonto darbai. Tačiau liepos 25 dienos vakarą pagrindinės jo sijos buvo supjaustytos pjūklu. Vietos valdžia stebisi tokį vandalizmo aktą surengusio žmogaus poelgiu ir tikina, kad iki šio įvykio iš vietos gyventojų ir paties kaltininko nebuvo sulaukusi jokio skundo ar pretenzijų dėl tilto. Tačiau „Ignalinos dienos“ pakalbinti vietos gyventojai išsakė priešingą versiją.

Gyventojų skundų nebuvo

Linkmenų seniūnijos seniūnas Jonas Alekna „Ignalinos dienos“ žurnalistus tikino, kad nebuvo sulaukęs gyventojų skundų ar pretenzijų dėl tilto ir stebėjosi tokiu pastarųjų dienų akibrokštu. Jis sakė nesuprantantis, kaip išsilavinęs rimtas žmogus galėjo šitaip pasielgti. Pasirodo, tiltą Ginučiuose supjaustęs vyras yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros lektorius, docentas.

„Niekas iš gyventojų nesikreipė į seniūniją su jokiu prašymu ar pasiūlymu dėl tilto Ginučių gatvėje. Prieš 22 metus, kai buvo statomas tas tiltas, tuometis Ignalinos rajono meras Bronis Ropė svarstė, kad gal ten tilto, kuriuo važiuoja automobiliai, nereikia. Buvo minčių įrengti tiltą tik pėstiesiems. Tačiau gyventojai šiai minčiai prieštaravo“, – teigė J. Alekna.

Pašnekovas tikino, kad mielai būtų priėmęs gyventojus, išklausęs jų pasiūlymus ar nusiskundimus.

„Tuomet su kaimo gyventojais būtume svarstę situaciją. Gal ten ir pravažiuoja kokie motociklistai. Bet gi visos problemos sprendžiamos civilizuotai. Mes gi net džiaugtumėmės sulaukę pasiūlymų ar patarimų, ypač iš žmonių, kurie yra specialistai ir išmano vieną ar kitą sritį. Jau kaip tik buvome nusprendę pakeisti tilto viršutinės dalies medinių lentų paklotą. Pirmadienį senos lentos buvo nuimtos, kitą dieną darbininkai jau būtų dėję naują dangą, bet tą patį vakarą, 22 valandą, sulaukiau seniūnaičio skambučio. Jis pranešė, kad tilto sijos yra nupjautos“, – kalbėjo Linkmenų seniūnijos seniūnas.

Sijos dar nebuvo supuvę

Ginučių krašto seniūnaitis Donatas Brukštus, kuris apie suniokotą tiltą ir pranešė seniūnui, teigė negalėjęs patikėti, kad šitaip gali nutikti. „Iš vietos gyventojo sužinojęs, kad pjaunamos tilto sijos, nuvažiavau pažiūrėti. Pamatęs supjaustytą tiltą, iškviečiau policiją, daviau parodymus. Aš dalyvavau ir tilto remonto darbuose. 25 metus dirbu su medžiu, tad suprantu apie medienos kokybę. Gal ten viršutinė rąstų dalis ir yra kiek papuvusi, bet esu įsitikinęs, kad tilto medienos masyvo sijų šerdis yra dar gera. Bet dabar, kai jos supjaustytos, turbūt teks keisti visus rąstus“, – savo mintimis dalijosi D. Brukštus. Pašnekovas tikino, kad ir tilto poliai, kurie jau akivaizdžiai nuo vandens poveikio yra pabalę, nors ir yra seni, bet dar geri.

Ar valdžia meluoja?

„Negerai žmogus pasielgė supjaustydamas tiltą, bet, matyt, žmogui nervai nebelaikė. Čia, žinokit, neįmanoma nei dieną, nei naktį, nei čia užmigsi, nei ramiai pabūsi. Šiuo keliu važiuoja ir važiuoja motociklai, keturračiai. Kiek mes rašėme rajono valdžiai ir gyventojų parašus rinkome… Prašėme, kad čia, Ginučių gatvėje, būtų įrengtas greitį ribojantis ženklas, kad motociklai ar keturračiai taip nelakstytų. Čia gi nuolat kyla dulkės, girdisi didžiulis triukšmas, neįmanoma net kieme pabūti. Tik žiemą tas triukšmas aptyla“, – apie problemas kalbėjo Ginučių gatvės gyventoja Marytė. Moteris tikino, kad iš rajono valdžios nebuvo sulaukta jokio atsakymo. „Ir dar valdžia meluoja, sako, kad mes nesikreipėme. Mes tikrai kreipėmės. Dabar tą tiltą remontuoja, dangą keičia jau trečią kartą per ketverius metus. Reikia juk suprasti, kad ta danga dėvisi dėl intensyvaus eismo. Šis tiltas čia per amžių amžius stovėjo, todėl jis yra reikalingas. Bet gi važiuojantys į Almajo stovyklavietę ar į Stripeikius galėtų važiuoti ir aplinkkeliu“, – problemos sprendimo būdų ieškojo moteris. Gyventoja teigė, kad gerai nepažįsta netoliese gyvenančio vyro, kuris supjaustė tiltą, tačiau tikino, kad jis nėra blogas žmogus.

Automobiliai kelia pavojų

„Ignalinos dienos“ kalbintas vyriškis, nenorėjęs atskleisti savo vardo, sakė yra gimęs ir užaugęs Ginučiuose ir teigė, kad dėl didžiulio eismo ir triukšmo, kurį kelia Ginučių gatve pravažiuojanti technika, taip pat nėra patenkintas.

„Didelė problema yra tame, kad navigacija į Stripeikių bitininkystės muziejų veda būtent pro Ginučių gatvę, dėl to čia ir susidaro didžiulis automobilių ir kitokios technikos srautas. Dabar kaime mažiau vaikų, bet anksčiau, kai kaime dar buvo jų daugiau, čia buvo labai nesaugu. Nes gatvelė yra siaura, du automobiliai negali prasilenkti, o motociklai, keturračiai čia laksto dideliu greičiu, jie sukelia gausybę dulkių ir pavojų žmonėms“, – teigė ginutiškis.

Istorija siekia viduramžius

Vietos verslininkas Valdas Gaidelis teigė šiais laikais jau niekuo nebesistebintis. „Gyvenantis čia žmogus turi būti nors kažkiek susipažinęs su vietos istorija. Ginučių gatvė, kur ir yra tas medinis tiltas, tai senasis kelias, vedantis į Stripeikius. Šiuo keliu dar viduramžiais žygiavo kariuomenė. Didžiausia šių dienų bėda yra ta, kad iš miestų į kaimus, į mūsų namus, žmonės atvažiuoja su savo taisyklėmis, ir ką tu jiems gali paaiškinti… Jie nusprendžia: „Tu čia nevažiuosi“, „Čia man dulkės kyla“, „Čia aš užtversiu tvorą ir nesvarbu, kad žmonės praeiti negalės“, o kad tuo keliu žmonės važiavo tūkstantį metų, jiems tiesiog neįdomu. Mes mąstome apie savo gerovę, esame susireikšminę ir negerbiame ne tik istorijos, bet ir vieni kitų. Kito žmogaus nuomonė ir nusistovėjusios tradicijos tokiems žmonės neturi visiškai jokios reikšmės“, – dėstė V. Gaidelis.

Išseko paskutinis kantrybės lašas

„Ignalinos diena“ pasikalbėjo ir su Daliumi Vrubliausku, kuris tą lemtingą vakarą ir nusprendė pasidarbuoti pjūklu. Ginučiuose vyras praleidžia daug laiko, mat čia daugiau nei 30 metų turi sodybą visai šalia tilto per Srovės upę.

„Ginučiuose būnu visada, kada tik galiu, čia mano širdis ir geriausi praleisti gyvenimo metai. Aš esu architektas, mano specialybė – architektūros pastatų restauratorius“, – geranoriškai dėstė pašnekovas, priminęs visą priešistorę. „Prieš du metus esu parengęs raštą, o kaimynas miškininkas surinko visų iki vieno Ginučių gatvės gyventojų parašus. Mes, įteikdami tą raštą rajono savivaldybei, prašėme labai paprasto dalyko. Aplink Ginučius yra apylanka, kuri veda į visas stovyklavietes, prie jos niekas negyvena. O šis tiltas jau daug metų yra nekokios būklės. Juo važiuoja ir dviaukščiai autobusai, ir traktoriai, ir medieną veža. Kartais ryte stovi kieme, gėriesi kaip plaukia žuvys, o pravažiavus automobiliui net kavos puodelis nukrenta į upę“, – neslėpė apmaudo Ginučius įsimylėjęs vilnietis.

Pasak D. Vrubliausko, seniūnas tuomet jokių veiksmų nesiėmė, tik sakė, kad reikia tą raštą atiduoti Eismo saugumo komisijai (toliau – Komisija) svarstyti. „Po kreipimosi praėjus kokiems trims mėnesiams sulaukėme trumpo atsakymo, kad patenkinti mūsų prašymą nėra techninių galimybių. Mes buvome parengę prašymą dėl kelių galimybių apsvarstymo – nukreipti eismą apylanka arba įrengti ženklus, kurie žymi, kad ši gatvelė yra pėsčiųjų zona, kur eismas ribojamas iki 20 km/h. Bet savivaldybė mums sakė „ne“. Toks sprendimas, matyt, yra paprasčiausias, pasakai „ne“ ir jokių problemų nebelieka. Tačiau problema liko“, – apie menkas valdžios atstovų pastangas patenkinti gyventojų prašymą kalbėjo vyras.

Į Almajo stovyklavietę poilsiautojai važiuoja būtent Ginučių gatve, nes šį kelią, kaip trumpiausią, nurodo navigacija. „120 automobilių penktadienį į vieną pusę ir tiek pat jų apie sekmadienio pietus važiuoja atgal. Tačiau apylanka neišnaudojama“, – dėstė pašnekovas, atviravęs, kad paskutinis jo kantrybės lašas išseko tuomet, kai pamatė atvykusius darbininkus, su šluotomis tepančius supuvusius tilto rąstus „Asepu“ (medienos antiseptikas, biocidas, apsaugantis medieną nuo puvimo, grybelių, pelėsių ir pan. – aut. past.). „Šios priemonės negalima naudoti, kur yra galimas sąlytis su tekančiu vandeniu. O jiems tepant ta medžiaga nuo rąstų ji varvėjo į vandenį. Aš nežinau nei kam, nei kur apie tai galima pranešti…“, – apmaudo neslėpė D. Vrubliauskas. Pašnekovas teigė turintis pakankamai žinių, kad galėtų įvertinti tilto medinių rąstų kokybę ir tikino, kad netgi už savas lėšas užsakytų ekspertizę. Tilto perdangos rąstai, anot pašnekovo, kone iki pusės yra supuvę, tačiau rajono valdžia jau paskelbė viešuosius pirkimus, pirks naujas sijas ir bandys jas dėti ant supuvusių polių pamatų.

Apie miestiečio kultūrą kaime

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktorė Jūratė Balinskienė „Ignalinos dieną“ patikino, jog Ginučių kaimo gyventojų kreipimosi savivaldybė nėra sulaukusi.

„Jeigu gyventojai sako, kad teikė raštą, tai su visa pagarba pasakysiu, kad jie meluoja. Jokio kreipimosi nei dėl greičio ribojimo, nei dėl per didelio turistų automobilių srautų nebuvo. Kažkada, kai savivaldybėje dirbo ankstesnė valdžia, Ginučių gatvelėje stovėjo greitį ribojantis ženklas, kurį patys gyventojai greičiausiai ir „nurovė“, – pasipiktinusi gyventojų išsakyta netiesa aiškino direktorė, primindama, kad prašymus dėl kelio ženklų įrengimo svarsto Komisija.

„Dėl tilto tikrai kreipimosi nebuvo. Dabar toje gatvėje yra informacinis ženklas, nurodantis aklakelį (kelias, neturintis viename gale išvažiavimo – aut. past.), kadangi suniokojus tiltą pravažiavimo per upę nebeliko. Ta gatvele autobusai nevažinėja. Bet jeigu tiltas atlaiko sunkiasvorę techniką iki trijų tonų, tai juo gali važiuoti ir autobusai. To negalima uždrausti“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovė.

J. Balinskienė aiškino, kad suplanuotų tilto remonto darbų savivaldybės tarnybos tęsti nebegali, mat pasidarbavus pjūklu ir apgadinus medžio rąstų sijas, jas teks keisti naujomis. „Yra paskelbtas viešasis pirkimas. Kai bus pasirašyta darbų sutartis, tada ir pradėsime tilto remonto darbus. Gali būti, kad pradėjus ardyti supjaustytas sijas paaiškės, kad keisti reikia ir visą tilto konstrukciją – tiek sijas, tiek polius“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorė.

J. Balinskienė sakė, kad į ekspertus dėl tilto medžio sijų kokybės įvertinimo nebuvo kreiptasi. Vietos valdžia, matyt, pasikliovė savų ekspertų žiniomis ir supratimu apie medienos būklę. „Dabar visi yra ekspertai. Ir tas, kas tą tiltą nupjovė, ir tas, kas nenori, kad ten tas tiltas būtų. Bet seniūno vadovaujami darbuotojai nurinko viršutinę tilto dangą, apžiūrėjo likusią tilto konstrukciją ir matė, kad ji dar buvo tvarkinga, nejudanti, o apie kažkokias atliekamas ekspertizes nebuvo ir kalbos“, – atviravo direktorė.

Ignalinos rajono valdžia tikisi, kad jau rugsėjį su rangovu bus pasirašyta tilto remonto darbų vykdymo sutartis ir remonto darbai bus baigti dar šiemet. Tilto sijų keitimas ir tilto konstrukcijos atnaujinimas kainuos du su puse tūkstančio eurų. O žmogus, supjaustęs tiltą, anot Savivaldybės administracijos direktorės, tiesiog pademonstravo miestiečio kultūrą kaime. „Tai yra didžiulė nepagarba ir spjūvis mums į veidą“, – teigė J. Balinskienė ir patikino, kad savivaldybėje jau galvojama apie galimybę eismą į Almajo stovyklavietę ir Stripeikių bitininkystės muziejų nukreipti aplinkkeliu.

Vytauto Ridiko nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas