Šiemet šalyje gaisruose žuvo 53 žmonės, iš jų 18 – Vilniaus apskrityje, 10 – Utenos, 7 – Kauno apskrityje. Beje, iš 10 žuvusiųjų Utenos apskrityje net 7 žmonės žuvo Anykščių rajone. Pasak Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Sauliaus Slavinsko, tiek žūčių šiame rajone niekada nėra buvę.

„Pernai žuvo trys, o šiemet trijuose gaisruose – net septyni žmonės. Vienas gaisras nusinešė keturių žmonių gyvybes, kitame žuvo du ir dar viename – vienas, – sakė tarnybos viršininkas. – Paskutinis atvejis Bičionių kaime – standartinis: neblaivus rūkė lovoje ir žuvo. Name nebuvo ne tik autonominio dūmų detektoriaus, bet ir elektros. Ką būtų galima padaryti, kad būtų išvengta tokių skaudžių nelaimių ir situacija pasikeistų, birželio 2 dieną svarstėme nuotoliniame pasitarime, kuriame dalyvavo Anykščių rajono valdžios atstovai, Kavarsko seniūnijos, kuriame yra Budrių kaimas, kuriame žuvo keturi žmonės, seniūnė, verslininkų atstovas.“

Pasak S. Slavinsko, pasitarime buvo nuspręsta parengti prevencinę programą, kuri padėtų įvertinus aplinkybes ir priežastis, kodėl žuvo žmonės, ir identifikavus probleminius būstus padaryti juos saugesnius įrengiant juose dūmų detektorius bei organizuojant jų kasmetinį patikrinimą: „Tai padaryti padės seniūnai ir seniūnaičiai, kurie geriausiai pažįsta savo seniūnijų gyventojus. Daugiausia dėmesio bus skirta socialiniams ir tiems būstams, kuriuose atokiai gyvena vieniši senyvo amžiaus žmonės.“

„Iki rugsėjo surinkus informaciją, kiek ir kokios pagalbos reikia, savivaldybė žada skirti lėšų ir tuose būstuose įrengti dūmų detektorius. Socialinius būstus savivaldybė ir dabar prižiūri – remontuoja krosnis, montuoja dūmų detektorius. Tačiau ar ilgai tie detektoriai išbūna, klausimas. Dažniausiai jie išmontuojami, nes rūkant namuose, šeimininkus erzina jų garsas. Gaisre socialiniame būste Budriuose, kur žuvo keturi žmonės – trys vaikai ir mergina, dūmų detektorius buvo išmontuotas. Visuose trijuose gaisruose, kur šiemet žuvo žmonės, jų visai nebuvo“, – sakė tarnybos viršininkas.

S. Slavinsko teigimu, seniau žmonės labiau bijojo gaisro: „Per metus rajone degdavo 18–20 gyvenamųjų namų, o dabar – apie 30. Prieš karantiną akcijos „Gyvenkime saugiai“ metu lankydavome gyventojus, pasakydavome jiems, kad būtina išsivalyti dūmtraukį, susiremontuoti krosnį, susitvarkyti elektros įrangą, nes gali kilti gaisras, bet dalis žmonių net neketindavo nieko daryti. O priversti juos susitvarkyti nėra priemonių.“

Pasak tarnybos viršininko, gaisro aukos – senutė motina ir sūnus, prieš jam kylant žinojo apie prastą kamino būklę, bet nieko nedarė ir žuvo. „Nors negyveno varganai, bet ir dūmų detektoriaus nebuvo įsirengę. Žmogus turi pats rūpintis savo namais, kad jie būtų saugūs. Juk kartais užtenka moliu užkrėsti krosnies ar kamino skyles ir problema išspręsta,“ – akcentavo S. Slavinskas.

Tarnybos viršininkas tikisi, kad pasibaigus karantinui, vėl bus galima rengti akciją „Gyvenkime saugiai“ ir lankyti gyventojus būstus. „Tikiuosi, rudenį pradės veikti ir savivaldybės prevencinė programa, kuri bus tęstinė. Gyventojai bus lankomi ir toliau ir stebima, ar jie neišmontavo įrengtų dūmų detektorių. Daug dėmesio bus skirta ir švietėjiškai veiklai, pradedant nuo mažiausių – pradinukų mokyklose ir baigiant suaugusiais. Tikimės, šiokia tokia kontrolė ir bendravimas su gyventojais paskatins juos pasirūpinti savo namų saugumu“, – vylėsi S. Slavinskas.  

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.