Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro (toliau – Centras) pagrindinis veiklos uždavinys – sudaryti sąlygas ir galimybes mokiniams užsiimti kuo įvairesne neformaliojo ir formalųjį švietimą papildančia ugdymo veikla, aktyviai dalyvauti kultūriniame ir socialiniame gyvenime. Tai, kad čia dirbantys specialistai moka sudominti ir paraginti vaikus dalyvauti įvairiose jiems organizuojamose veiklose, atspindi rajono moksleivių pasiekimai ir sporte, ir mene. Pirmą kartą Centro duris pravėrę lankytojai čia pasijunta lyg meno muziejuje, kurio sienas puošia daugybė vaikų nutapytų paveikslų, pasiekimus sporte primena stendai ir sportiniai trofėjai, kuriuos iškovojo rajoną garsinantys sportininkai.

Talentingų vaikų – netrūksta

„Nors vaikų Ignalinos rajone nėra daug, Centre jiems siūlomas didžiulis įvairiausių veiklų pasirinkimas. Sporto grupėse ir įvairiuose būreliuose jie gali užsiimti mėgstamais dalykais ir atskleisti savo talentus, – sakė Centro direktorius Darginas Mikėnas. – Jauni tėvai yra suinteresuoti, kad jų atžalos turiningai leistų laisvalaikį. Kitur tik dešimt vaikų lanko užsiėmimus ir kyla problemos, mes skundų niekada nesulaukiame.“
Centre yra du skyriai – Sporto bei Turizmo ir menų, kuriuose iš viso veikia 16 būrelių. Be to, Centras organizuoja moksleivių rajono olimpiadas, savo transportu nuveža juos į Vilniuje vykstančias respublikines olimpiadas. Kolektyve dirba 29 darbuotojai, iš jų 19 – pedagoginiai darbuotojai.
„Pagrindinė mūsų misija yra vaikų užimtumas. Svarbiausia, kad jie turi kur ateiti po pamokų, – kalbėjo D. Mikėnas. – Vaikams atsibosta būti toje pačioje mokymo įstaigoje, juos neigiamai veikia ta pati aplinka.“
Centre laisvalaikį po pamokų leidžia 450 jaunųjų ignaliniečių iš viso rajono. Labai daug jų lanko po kelis būrelius, yra net pasirinkusiųjų po keturis būrelius. Universalių gabumų vaikai savo gebėjimus atskleidžia ne tik mene, bet ir sporte.

Moka simbolinį mokestį

Įvairius būrelius pasirinkę vaikai už juos moka beveik simbolinį mėnesio mokestį. Lankantieji dailės studiją moka po tris eurus, keramikos būrelį ar plaukimo grupę – po penkis eurus, pasirinkusieji biatloną bei kitas žiemos sporto šakas – tik po du eurus. Sportinei veiklai iš Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto per metus skiriama 60 tūkst. eurų, menui – apie 1 tūkst. eurų.
„Jei užmokestis vaikams per mėnesį sudarytų 40–50 eurų, mes iškart žlugtume. Tačiau nesu nė karto girdėjęs tėvų nusiskundimų dėl mokamų paslaugų, – tvirtino D. Mikėnas. – Nors pastaruoju metu keitėsi rajono merai, mums sekasi, kainos už būrelius liko beveik tokios pačios, o juk mūsų rajonas nėra turtingas. Ypač stengiamės išlaikyti dviejų eurų mokestį bei jo nedidinti pasirinkusiems biatloną ir slidinėjimą, nes tai labai sunkios sporto šakos, treniruotės vyksta lauke, šaltyje, ten ne taip paprasta.“

Sėkmę lemia geri treneriai

Ar lengva šiais laikais pritraukti vaikus į įvairias sporto grupes? Centro Sporto skyriaus specialistė-metodininkė Aušra Čeponienė sėkmės priežastimi įvardijo puikius trenerius, kurie sportiniais pasiekimais garsino ar tebegarsina ne tik Ignaliną, bet ir Lietuvą. Pašnekovė paminėjo buvusią olimpietę biatlonininkę ir slidininkę Kazimierą Strolienę, biatlonininką Karolį Baltakį, daugkartinę Lietuvos dviračių plento čempionę Ingą Češulienę. Dviračių sportas Ignalinoje yra jauna sporto šaka, ir vargu ar ji būtų atsiradusi, jei ne I. Češulienė. Plaukikus treniruoja buvusi Lietuvos plaukimo čempionė Dovilė Mikoliūnaitė, Lietuvos veteranų plaukimo čempionas, patyręs plaukimo treneris Eugenijus Rakitinas, pats intensyviai ir aktyviai besitreniruojantis ir dalyvaujantis akvatlone (400 m plaukimas ir 3 km bėgimas – aut. pastaba) ir savo pavyzdžiu užkrečiantis vaikus.
„Trenerių indėlis į sportininkų pasiekimus yra labai didelis, – negailėjo pagyrų treneriams A. Čeponienė. – Džiugina, kad treneriai organizuoja sportininkams stovyklas, plaukikams stovykla surengta net Kipre, o biatloninkai dar tik rengiasi važiuoti stovyklauti į Estiją. Du mūsų dviratininkai pateko į šalies jaunimo rinktinę, po vieną – į biatlono ir plaukimo rinktines, į sporto meistrus kandidatuoja plaukikas Matas Šurna. Gaila, kad parengiame nedaug aukšto meistriškumo sportininkų, nes paprasčiausia nėra iš ko jų pasirinkti, mes per mažai rajone turime vaikų.“
Pernai 327 mokiniai lankė Centre veikiančias sporto grupes ir būrelius. A. Čeponienės teigimu, palyginus su rajone gyvenančių vaikų skaičiumi, tai yra labai daug. Kai kurie vaikai lanko po kelis sporto būrelius. Pašnekovė apgailestavo, kad dėl bedarbystės rajono vaikai turi mažiau galimybių, nes daugelio tėvų galimybės investuoti į savo vaikus yra atitinkamai mažesnės, tačiau Centre vaikams sudarytos puikios sąlygos sportuoti. Mokiniai iš socialiai remtinų šeimų yra atleisti nuo mokesčio už būrelius, visose sporto šakose besitreniruojantys sportininkai aprūpinami inventoriumi ir specialia apranga.
Centro darbuotojai rūpinasi ir suaugusiųjų užimtumu, jiems organizuoja įvairias varžybas, turnyrus, vasarą vyko paplūdimio tinklinio, krepšinio varžybos, regatos, prieš Kalėdas vyksta įvairūs konkursai, šachmatų ir šaškių turnyrai.

Treneriai važiuoja į atokias vietoves

Centre vykdomos šių sporto šakų – biatlono, slidinėjimo, krepšinio, dviračių sporto, lauko teniso, futbolo ir plaukimo – programos, šiemet įkurtas šachmatų būrelis. Įstaigos vadovas neslėpė, kad viso kolektyvo svajonė yra išlaikyti tai, ką turi šiandien, nes vaikų rajone stipriai mažėja. Deja, dalis mokinių lankyti būrelius neturi sąlygų, nes po 15 val. rajono užkampyje gyvenančius mokinius geltonieji autobusiukai iš Ignalinos išveža namo.
D. Mikėno teigimu, Centras galėtų teikti ir naujas paslaugas, nes jei atsiranda geras treneris, atsiranda ir naują sporto šaką išbandyti norinčių vaikų: „Pavyzdžiui, Lietuvos rankinio federacija mums galėjo atsiųsti rankinio trenerį. Bet yra kita problema, neįmanoma prikurti tiek grupių, nes tada neužtenka vaikų, sportininkai turi palikti kitų sporto šakų grupes, mes turime neišvengiamai kažką mažinti.“
Kai kuriomis dienomis kaimuose gyvenantys vaikai patys po pamokų atvažiuoja į Centre veikiančius būrelius, už kelionę jiems apmoka Centras. Siekdami paskatinti mokinius sportuoti, treneriai važiuoja jų treniruoti ir į kaimo vietoves, vykstama į tolimesnius rajono kampelius, iš kurių vaikams toli ir nepatogu pasiekti Ignaliną. Pavyzdžiui, į Dūkštą dirbti važinėja krepšinio treneris, į Didžiasalį – futbolo ir biatlono treneriai.
A. Čeponienė džiaugėsi, kad atsiradus tokiai galimybei, sužibėjo Didžiasalio vaikai, anksčiau tam neturėję sąlygų. Didžiasaliečiai dalyvauja visuose turnyruose, varžybose. Didžiasalis turi stiprią merginų-moterų futbolo komandą, kurios branduolį sudaro didžiasalietės, kartu su jomis žaidžia ir Ignalinos futbolininkės. Lietuvos moterų regioninės futbolo lygos varžybose futbolininkės laimėjo antrąją vietą.

Vaikai turi iš ko rinktis

Centro metodininkė Tatjana Leškevičienė pasakojo, kad vaikai noriai renkasi vieną iš aštuonių Centre veikiančių meno būrelių. Iš 215-os meno būrelius lankančių vaikų apie 70 yra iš kaimo vietovių. Populiariausia Centre yra dailės studija, kurioje savo meninius gabumus puoselėja 105 vaikai, noriai jie renkasi ir keramikos būrelį, nemažai vaikų šoka.
Centro patalpose repetuoja ir neseniai didžiausiame bei populiariausiame muzikiniame televizijos projekte „X Faktorius“ išgarsėjusi ignaliniečių vaikinų jaunimo grupė „Spurr“. Gerai visiems žinomas ir liaudies šokių kolektyvas „Lelijėlė“, dalyvavęs visose respublikinėse moksleivių dainų šventėse, be jo pasirodymų neapsieina ir vietos renginiai.
„Daug mūsų vaikų dalyvauja vietinėse, respublikinėse ir tarptautinėse parodose, ne tik dalyvauja, bet ir laimi įvairius prizus, gauna apdovanojimus. Gabūs mūsų piešėjai, keramikos būrelį lankantys mokiniai, – pasakojo T. Leškevičienė. – Po pandemijos vėl pasipylė įvairūs konkursai, o mūsų dailės ir keramikos mokytojos pačios veda seminarus mokytojams, atvažiuojantiems iš kitų miestų ir rajonų, mokiniams – įvairias edukacines programas.“
Centro bazėje savo veiklą vykdo ir aukščiausias mokinių organas – Ignalinos rajono mokinių asociacija, jungianti 9–12 klasių mokinius. Asociaciją sudaro geriausi rajono moksleiviai.
Jauni žmonės save atrasti gali ir savanoriaudami. Deja, daugeliui mokinių savanorystė dėl per didelio krūvio tampa per sunki, jie nebespėja paruošti pamokas, todėl nemažai savanorių su šia veikla atsisveikina.

Centro archyvo ir Jurgitos Ulkienės nuotr.