Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos TAGAVA, vienijančios šinšilų ir kitų kailinių žvėrelių augintojus šalyje, organizuotoje tarptautinėje konferencijoje buvo aptarta šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų įtaka gyvūnų gerovei bei šio verslo ekonominė nauda Lietuvos ūkiui. Konferencijoje dalyvavo politikai, mokslininkai ir kitų šalių specialistai, turintys didelę patirtį šio verslo srityje.
Į konferenciją atvykę Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė, jos kolega, Seimo narių, padedančių spręsti kaimo bendruomenėms ir ūkininkams rūpimus klausimus, parlamentinės grupės pirmininkas, Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas pripažino, jog privataus verslo skatinimas turi labai svarbią prasmę, nes tai gyventojų užimtumo didinimas,
bedarbystės mažinimas, kas šiuo metu yra labai aktualu Lietuvai ir ypač jos regionų gyventojams.
Pasak politikų, pasaulinė patirtis rodo, kad ypač svarbu skatinti smulkųjį verslą, kuris daugelyje šalių yra pagrindinis biudžeto formavimo šaltinis.
Anot europarlamentarės V. Blinkevičiūtės, užimtumo didinimas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos (ES) prioritetų, o jo svarba ypač padidėja mūsų sparčiai senėjančioje visuomenėje, kai vis daugiau lėšų tenka skirti vyresnio amžiaus žmonių socialinei ir sveikatos apsaugai. „Todėl siekiama, jog iki 2020 metų ne mažiau kaip 75 proc. darbingų europiečių turėtų darbą. Deja, kol kas darbo ieško apie 23 mln. ES piliečių, o kas antras iš jų negali įsidarbinti ilgiau nei metus. Bendras nedarbo lygis vis dar daug didesnis nei prieškriziniais 2007 metais”, – pastebėjo ilgą laiką socialinėje srityje dirbusi V. Blinkevičiūtė ir pripažino, kad mūsų šalyje nedarbas, ypač jaunimo, mažėja sparčiau.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, daugiausia darbo vietų sukuria smulkusis ir vidutinis verslas. Kaip pastebėjo politikai, tai labiausiai prieinama užimtumo forma, kuri nereikalauja didelių investicijų bei aukštos kvalifikacijos. Anot V. Blinkevičiūtės, ši užimtumo forma ypač veiksminga kaimiškuose regionuose, kur yra didelis nedarbas, aukšta emigracija ir menkas gyventojų verslumas. Būtent regionuose yra pakankamai darbingų žmonių, kurie nori ir gali steigti savo verslą bei įdarbinti kitus. „Reikia jiems padėti. Vyriausybei, savivaldai, aktyviems verslininkams ir, be abejonės, patiems gyventojams reikia veikti kartu”, – per konferenciją sakė europarlamentarė.
Jai pritarė ir Seimo narė M. Petrauskienė, tvirtindama, kad vienas iš svarbių veiksnių, sprendžiant gyventojų verslumą, didinant jų darbinį užimtumą, gerinant Lietuvos, jos regionų ir visų gyventojų ekonominę padėtį, yra savivalda ir jos požiūris bei veiksmai, skatinantys gyventojų verslumą, sudarantys reikiamas sąlygas kurti ir plėtoti nuosavą verslą. „Tai patvirtina ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto vykdoma veiklos patirtis. Komiteto veiklos analizė rodo, kad Lietuvos regionai nėra vienodai ekonomiškai išvystyti. Tam yra objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Reikšmingą įtaką sėkmingam regionų vystymui turi savivaldos nuostatos į gyventojų verslumo ir naujų verslų steigimo skatinimą bei jo palaikymą”, – pastebėjo Seimo narė ir pridūrė, kad šiandien regionuose kurti ir skatinti globalius verslus yra sudėtinga. Anot M. Petrauskienės, regionuose yra kitų gerų ir gražių pavyzdžių, o vertinant gyventojų darbštumą, turimą jų darbinę patirtį, gana gerai sutvarkytą buitį, kaip rodo Utenos regiono patirtis, yra kita galimybė siekti aukštesnio ekonominės gerovės lygio. „Tai naujų Lietuvos regionuose vykdomų verslų steigimas ir jų plėtra. Tokiam verslui priskiriamas kailinių gyvūnų auginimo, kaip vienos iš žemės ūkio šakų, verslas, kuris, kaip rodo analizė, yra vienas iš pelningiausių verslų Lietuvoje”, – pabrėžė Seimo narė.
Šiandien Utenos regione jau veikia keli šinšilų auginimo ūkiai. Vieni iš stambiausių šinšilų augintojų yra įsikūrę Sprakšių ir Vaikutėnų kaimuose. Praėjusiais metais atidaryta šinšilų auginimo ferma Vaikutėnų kaime yra viena moderniausių šinšilų auginimo fermų Lietuvoje.
Kaip per konferenciją pabrėžė Seimo narė M. Petrauskienė, visai neatsitiktinai šie du ūkiai, bendradarbiaudami su asociacija TAGAVA, mielai dalijasi savo patirtimi ir skatina visus, norinčius pradėti šinšilų auginimo verslą. Tuo tikslu 2015 metais šiuose ūkiuose buvo nuolat organizuojami atvirų durų renginiai, kurių metu buvo vykdomi išsamūs nemokami mokymai Lietuvos gyventojams, kaip steigti ir plėtoti šinšilų auginimo verslą, kas yra labai svarbus veiksnys, skatinantis gyventojų verslumą, didinantis jų užimtumą, kartu stiprinantis regionų, tuo pačiu ir visos Lietuvos ekonominį pajėgumą. „Tai įrodo, kad Lietuvoje yra aktyvių ūkininkų, nebijančių investuoti į verslą kaimiškuose regionuose. Vertinant tai, būtina siekti, kad LR Seimas, Vyriausybė ir kitos savivaldybės visapusiškai perimtų šią patirtį ir dėtų visas pastangas, kad ši verslo šaka būtų remiama bei skatinama visoje Lietuvoje, jai sudarant reikiamos paramos ir pagalbos sąlygas”, – apie šio unikalaus verslo perspektyvas konferencijoje kalbėjo M. Petrauskienė.
Įvertinęs situaciją regionuose, europarlamentarės V. Blinkevičiūtės bei Seimo narės M. Petrauskienės mintims pritarė ir R. Sargūnas, kuris įžvelgė, kad, skatinant žemės ūkio verslus, viena iš tokių verslo krypčių galėtų būti išskirtinai pelningas ir nereikalaujantis didelių pradinių investicijų kailinių žvėrelių auginimas. Anot Seimo nario, atskirose Europos šalyse sumažėjus kailinių gyvūnų apimtims, Lietuvai atsivėrė galimybės didinti šių gyvūnų auginimą, tai gali sudaryti sėkmingas sąlygas šį verslą vystyti tuose Lietuvos regionuose, kur jis nėra tradiciškai paplitęs.
Pranešėjai iš Vengrijos, Belgijos, Lenkijos, Rumunijos kalbėjo apie kailinių gyvūnų auginimą bei šinšilų veisimą Vakarų Europoje, pristatė jų gerovės, laikymo įrangos ir kitus mokslinius tyrimus, atkreipė dėmesį į narvų dydį ir kitas šinšilų gyvenimo juose subtilybes.
Lietuvos mokslininkai pristatė savo mokslinių darbų analizes, šinšilų klinikinių tyrimų ypatumus, jų gerovės vertinimo sveikatingumo, auginimo sąlygų gerovės rodiklius, analizes ir rekomendacijas. Kaip pabrėžė Kauno technologijos universiteto prof. dr. Rimantė Vinauskienė, šinšilų mėsa jau ištirta ir tinka vartoti. Anot kai kurių pranešėjų, šinšilų mėsa galėtų būti vienas egzotiškiausių patiekalų mūsų šalyje. Kaip baigiantis konferencijai sakė to paties universiteto pranešėjas dr. Petras Oržekauskas, viena iš galimų vystyti Lietuvos regionuose netradicinių žemės ūkio verslo krypčių, kaip rodo pastarųjų metų įvairių verslo šakų analizė, galėtų būti kailinių gyvūnų auginimas.
Į audinėms ir lapėms skirtas fermas reikia investuoti milijonus eurų. O šinšilas auginti – daug paprasčiau. Neretai tai daroma joms pritaikius turimas patalpas, pavyzdžiui, garažą. Pagrindinė sąlyga – laikymo vietoje turi būti užtikrinama šinšiloms reikalinga 20 laipsnių temperatūra. Kaip aiškino šinšilų augintojai, norint pradėti šinšilų verslą, pakanka iš pradžių turėti apie 1 tūkst. eurų investicijų, neskaičiuojant patalpų kainos. Nors šinšilos yra graužikai, kažkuo panašūs į žiurkes arba peles, tačiau jas, kaip ir kiekvieną gyvą padarą, reikia mylėti. Kai atiduodi darbui visą save, bet kuri veikla pasidarys pelninga ir miela. Tada jau nesvarbu, ką auginti – karves, šinšilas ar kiaules – apsimokės ir bus pelninga viskas. Todėl šis verslas ypač parankus provincijoje gyvenantiems žmonėms. Anot specialistų, nereikia nei ypatingų specifinių žinių, nei fermų. Kaimo žmonės gali užsidirbti – tereikia tik noro.
Šios konferencijos tema bei jos tikslai buvo labai svarbūs ir aktualūs, nes jie, kaip pabrėžė politikai, siejami ne tik su gyvūnų gerove, bet ir su galimybėmis skatinti bei plėtoti verslo kūrimą kaimiškuose regionuose, tuo pačiu kurti naujas darbo vietas, gerinti gyventojų ekonomines sąlygas, mažinti jų socialinę priklausomybę nuo valstybės.
Autoriaus ir Mindaugo Joniko nuotr.
