Prasidėjus šildymo sezonui oro tarša visoje šalyje padidėja. Oro taršos padidėjimas jaučiamas individualių namų kvartaluose. Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai krosnyse kartu su kuru yra deginamos ir įvairios atliekos.

Deginti atliekas draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai, o už reikalavimų nesilaikymą gresia administracinė atsakomybė. Tačiau daugelis gyventojų nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas, plastikinę tarą, gumą, užterštą (impregnuotą, padengtą dažais, laku ar klijais) medieną, senus baldus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius degina namų krosnyse taip kenkdami savo bei aplinkinių sveikatai. Atliekas deginti buitiniu būdu labai pavojinga, nes neįvyksta pilna degimo reakcija ir tokiu būdu susidaro bei į aplinkos orą patenka ypač didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos. Kadangi namų kaminai yra neaukšti, kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi tame pačiame ar kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje.

Prie aplinkos oro taršos ženkliai prisideda ir senų, energetiškai neefektyvių katilų eksploatavimas. Ypatingai aplinkai nėra draugiški seni, skystu krosnių kuru kūrenami katilai. Tokie katilai naudoja daugiau kuro, labiau teršia aplinką, o šilumos energijos gamina mažiau.

Utenos RAAD inf.