Ekspertų grupės ir visuomenės atstovai sujungė visą savo patirtį ir jėgas įgyvendindami Nacionalinį miškų susitarimą (NMS), kuriuo jau iki šių metų rugsėjo bus siekiama sutarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties, atsakyti į skirtingų interesų grupių keliamus klausimus apie tai, kokius miškus turėsime ateityje.
Laukia sudėtingas procesas
NMS yra pirmoji tokia iniciatyva Lietuvoje, kuri kviečia sisteminio dialogo Future Search metodu visas suinteresuotas šalis sėsti prie derybų stalo. Susitarimo procese dalyvauja skirtingos visuomenės ir ekspertų grupės (politinė, ekonominė, socialinė ir ekologinė), kad būtų išgirstos visos pusės bei pavyktų rasti geriausią visuomenei ir miškams sprendimą.
Kaip sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, galime prisiminti tik keletą fundamentalių sėkmės istorijų, kai pavyko įgyvendinti nacionalinius susitarimus. Politikas paminėjo nerašytą tautos susitarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio metu, politinį susitarimą siekti nacionalinio saugumo NATO partnerystėje ir susitarimą įstoti į Europos Sąjungą bei skirti 2 proc. BVP gynybai finansuoti, kai Lietuvai kilo išorinių grėsmių. Kaip rodo istorija, paprastai tokie susitarimai būna sudėtingai pasiekiami ir tik retais atvejais sėkmingi.
„Dabar mes, Lietuvos visuomenė, turime kartu nuspręsti, kokiu keliu eisime į priekį. Priminsiu, kad praėjusiuose prezidento rinkimuose 2019 m. abu kandidatai – tiek išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda, deklaravęs nacionalinių susitarimų poreikį, tiek dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, ėjusi su rinkiminiu šūkiu „Susitarkime pagaliau!“, deklaravo tą patį – būtinybę susitarti“, – kalbėjo ministras S. Gentvilas.Siekiant NMS yra naudojamas bendrakūros procesas, kuris ypatingas tuo, kad nėra jokio aukščiau esančio organo, sprendžiančio, kas ir kaip vyksta proceso metu.
Nuo girių svarbos iki medienos pardavimo klausimų
NMS neseniai startavo pirmuoju įvadiniu renginiu, kuriame pasisakė visi dalyviai ir buvo iškelti svarbiausi klausimai. Diskusijos dalyviai sakė, kad kalbant apie miškus šalyje kol kas trūko aiškios vizijos bei plano, kuris apibrėžtų visų atsakomybes.
Kaip svarbiausi klausimai išskirti su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas, saugomų teritorijų kirtimas, nemedieninis miško potencialas, privačių miškų savininkų keliami klausimai dėl kompensacijų už ūkininkavimo ribojimus saugomose teritorijose, sengirės ir jaunuolyno svarbos apibrėžimas, medienos eksportas ir kt.
Taip pat pastebėta, kad Lietuvos miškų situacija nėra bloga. Medžių užauga daugiau, nei iškertama, o per praėjusį šimtmetį miškų plotai šalyje net padvigubėjo. O medelynuose sukauptos medienos kiekis išaugo daugiau nei tris kartus. Tai rodo ir didelį miškų potencialą.
Daugiau informacijos apie NMS ir planus rasite internetiniame puslapyje www.nacionalinismiskususitarimas.lt.
