Dauguma žiūrėdami Kremliui draugiškų televizijų žinias ar skaitydami politines naujienas propagandiniuose naujienų portaluose supranta, jog faktai gali būti ne visada teisingi arba iškreipti. Vis tik dažnai žiūrėdami rusiškus meninius filmus, alsuojančius sovietine nostalgija – nesusimąstome, kaip tai veikia mus. Komunikacijos ir informacijos mokslo krypties daktaras Mantas Bražiūnas tikino, jog kultūros, kaip propagandos priemonės, neigimas kyla iš elementaraus nenoro pripažinti tiek sau, tiek kitiems, kad žmogumi yra manipuliuojama. Kaip dar veikia priešiškų jėgų poveikio būdai kultūroje – plačiau apie tai interviu su ekspertu.
Kone labiausiai paplitęs stereotipas tarp žmonių, vartojančių propagandines medijas – jog kultūros negalima painioti su politika. Kokiais argumentais įtikinti paprastą žmogų, jog kultūra taip pat gali būti panaudota propagandai?
Tiesiog reikia suvokti, kad tam, jog valstybėje politinė santvarka ir ekonomika funkcionuotų sklandžiai, reikalinga sisteminga kultūros politika. Ji užtikrina ištikimų piliečių ir pačios sistemos reprodukciją. O despotiškoms politinėms santvarkoms, kuriose individualios kūrybinės iniciatyvos yra užgniaužiamos, ar valstybėms, turinčioms ekspansinių siekių, kultūros, kaip minkštosios galios priemonės, reikšmė yra dar didesnė.
Daugelis žmonių karo sąvoką vis dar supranta gana primityviai – tik kaip ginkluotų pajėgų veiksmus. Gal galite paaiškinti, kaip reikėtų suvokti informacinį karą?
Informacinio karo priemonės iš esmės turi papildyti karinio ar ekonominio konflikto veiksmus. Šiandienos geopolitinėmis sąlygomis karai būna lokalūs ir trumpi, o mūsų aptarta kultūrinė propaganda daugiau orientuota į ilgalaikį poveikį asmens tapatybei. Todėl kariaujant informacinėje erdvėje efektyviausia yra kontroliuoti naujienų srautą, primesti savajai, priešo ir neutraliai, auditorijai norimą žiniasklaidos turinį bei pageidaujamą nuomonę ar požiūrį į konfliktą. O vėlyvesnę įvykių interpretaciją paveiku formuoti pasitelkiant kino ir televizijos filmus.
Kaip manote, kokios kultūros rūšys yra parankiausias ir populiariausias propagandos įrankis?
Slovėnų filosofas Slavojus Žižekas teigė, kad, norinti suprasti šiandienos pasaulį, mums būtinas kinas. Per daug neišsiplečiant, filmai mums suteikia tam tikrą reikšmių matricą, padedančią suprasti ir atskleisti savo pažiūras, atrasti asmeninį santykį su pasauliu. Taigi, kino industrija netrunka karinius konfliktus ar kitus reikšmingus įvykius paversti istorija ir pateikti tam tikrą koordinačių ašį, kurioje mes daugiau ar mažiau savarankiškai surandame mums priimtinus požiūrius. Reikėtų paminėti, kad muzika taip pat yra labai paveiki priemonė mobilizuojant vidaus auditoriją. Masiniai koncertai politiniais tikslais buvo plačiai naudojami tiek Sovietų Sąjungos žlugimo, tiek paskutinių Rusijos karinių konfliktų metu.
Nors sportas nėra kultūra, masinius sporto renginius veikiausiai taip pat būtų galima priskirti prie kultūros reiškinių.
Iš tiesų, labai norint, galima sportą priskirti kultūros sričiai. Šiandien tai labai reikšminga žmonių veiklos sritis, kuriai skiriama daug asmeninio laiko, jo pagrindu formuojasi tam tikros bendruomenės, subkultūros, o kai kurios sporto šakos ar komandos netgi tampa neatsiejama nacionalinio identiteto dalimi.
Kaip sportas pasitelkiamas propagandai?
Būtent dėl anksčiau paminėtų detalių sportas sulaukia didelio verslo ir politinio dėmesio. Masiniai sporto renginiai stiprina ne tik juos remiančius prekės ženklus, bet ir juos organizuojančių valstybių, politinių lyderių autoritetą. Kitaip tariant, tai vienas paprasčiausių būdų sustiprinti prestižą.
Pastarojo meto korupcijos ir dopingo skandalai sporto pasaulyje atskleidė, kaip toli kai kurios šalys pasiryžusios dėl to nueiti – masiškai papirkinėjami sporto funkcionieriai, švaistomos lėšos neefektyviai sporto infrastruktūrai ir nepopuliarioms komandoms, varžybos organizuojamos sunkiai pakeliamomis oro sąlygomis, o sportininkai sistemingai skatinami sukčiauti. Siekis bet kokia kaina pademonstruoti valstybės galią, pažangą ir ekonominį potencialą jau pradėjo iškreipti esmines sporto vertybes ir principus.
