Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirštu grasina šalies savivaldybėms, kurių įsteigtos gydymo įstaigos nepakėlė gydytojams atlyginimų, ir ragina jas elgtis atsakingai ir iš PSDF rezervo skirtus pinigus medikų algos didinti naudoti pagal paskirtį – gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti. Į negarbingą sąrašą patenka ir kelios Utenos apskrities gydymo įstaigos.

Be to, SAM atkreipia dėmesį, kad po viešų raginimų didinti gydytojams ir slaugytojams atlyginimus, kai kurios įstaigos tai padarė. Tai rodo, kad viešumas ir vadinamoji „gėdos lenta” duoda teigiamų rezultatų.

SAM kreipdamasi į savivaldybes bei ligonių kasas nurodė, kad gydymo įstaigos privalo užtikrinti atlyginimų kėlimą ir tai yra įtvirtinta ne vienu teisės aktu. Pavyzdžiui, birželio mėnesį buvo pasirašyta LNSS šakos sutartis, kuri įpareigojo gydymo įstaigų vadovus gautas papildomas lėšas skirti algoms didinti. Taip pat savivaldybės informuotos, kad bus atliekama nuolatinis monitoringas, kaip gydymo įstaigos didina algas medikams.

Dar prieš kelis mėnesius sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu buvo rekomenduojama pakelti atlyginimus gydytojams ir slaugytojams 8 proc. ir absoliuti dauguma gydymo įstaigų į tai atsižvelgė.

Viceministrės Gintarės Šakalytės teigimu, dalis iš jų pakėlė algas tik gydytojams ir slaugytojams, kiti algas tolygiai kėlė visiems medicinos darbuotojams.

„Svarbiausia yra užtikrinti, kad algos apskritai kiltų ir tam skirti pinigai iš tiesų pasiektų darbuotojus, o ne būtų panaudoti kitais tikslais. Tačiau iš tiesų buvo ir tokių gydymo įstaigų, kurios algų medikams nepakėlė. Paaiškinimų, kodėl jos to nepadarė yra įvairių. Kai kurios gydymo įstaigos tai motyvuoja tuo, kad turi skolų, kitos netgi suderino tai su steigėjais, t. y. savivaldybėmis. Tačiau šiuo atveju jokie pasiaiškinimai negali būti pagrindas nekelti algų, nes skirti pinigai turi būti naudojami pagal paskirtį”, – sakė G. Šakalytė.

Anot jos, kiekvienos gydymo įstaigos administracijos darbas ir pareiga yra gebėti efektyviai tvarkytis ir racionaliai panaudoti gautas lėšas.

„Gydymo įstaigos pinigus gauna už suteiktas paslaugas, todėl gavus apmokėjimą įstaigų vadovai patys turi užtikrinti, kad gauti pinigai būtų tinkamai paskirstyti, o darbuotojai gautų jiems priklausantį atlygį. Tam šiais metais buvo skirtos papildomos lėšos, tad jos turi būti skirtos darbuotojams, o ne gydymo įstaigos skoloms padengti ar dar kam nors”, – teigė G. Šakalytė.

SAM surinkta informacija rodo, kad panašaus dydžio ir panašias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos elgiasi labai skirtingai. Vienos iš jų padidino algas, pavyzdžiui, Jonavos, Vilkaviškio, Biržų, Kalvarijos ligoninės. Tuo tarpu kitos to daryti nesiruošia, pavyzdžiui, Jurbarko, Pasvalio, Anykščių r., Druskininkų ligoninės.

SAM, kuriai priklauso tik 17 mūsų mūsų šalies gydymo įstaigų, o 258 gydymo įstaigos yra pavaldžios savivaldybėms, skelbia ir atlyginimų nepakėlusių gydymo įstaigų sąrašą, į kurį patenka Utenos Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Molėtų ir Anykščių gydymo įstaigos.

Laikraščio „Utenos diena” inf.