Likus kelioms dienoms iki Velykų feisbuke pasirodęs „Biržų duonos“ krautuvės Utenoje įrašas apie apvogtą jų nuolatinę klientę, kuriai netrukus sukaks 100 metų, sulaukė milžiniško dėmesio. Įraše buvo kreipiamasi į žmogų, pasisavinusį mėlyną džinsinę kuprinytę su duona viduje nuo suoliuko Dauniškio „Norfoje“. Deja, itin garbaus amžiaus sulaukusios uteniškės kuprinę, kurią ji pati pasisiuvo, nugvelbęs asmuo jos taip ir negrąžino, tačiau geros valios uteniškių (ir ne tik) dėka ši istorija turėjo laimingą pabaigą.

„Būk geras, tiesiog atnešk tą kuprinytę (jei dar neišmetei) ir palik ant suoliuko. Suprantu, kad nemalonu prisipažinti apsivogus. Jei, žmogau, būtum žinojęs, iš ko vagi, tikiu, kad tau nebūtų kilusi ranka to daryti. Ta kuprinytė buvo šimtametės senolės. Tą kuprinytę ji pati buvo pasisiuvusi, ateina ji į mūsų krautuvėlę pasiramsčiuodama lazdele ir perka besibaigiančio galiojimo duonas puse kainos, prisikrauna tą kuprinytę, padedam jai užsidėti ją ant pečių, nes taip lengviau nešti“, – tokiais žodžiais į žmogų, kuris pasisavino ne tiek finansine, kiek moraline prasme močiutei brangų turtą, „Biržų duonos“ krautuvės Utenoje vardu viešojoje erdvėje kreipėsi viena iš čia dirbančių darbuotojų. Plačiai pasklidusiame įraše taip pat nuskambėjo kreipimasis į geros valios žmones, galinčius paaukoti senolei panašią į jos turėtą iš itin plonos džinsinės medžiagos pasiūtą, todėl lengvai it maišelis susilankstančią kuprinę su užtrauktuku per visą ilgį, į kurią jai būdavo lengva susidėti pirkinius, ar pasiūti naują. O duoną, kuri taip ir nepasiekė močiutės stalo, buvo žadama jai kompensuoti.

Dauniškio „Norfoje“ veikiančios „Biržų duonos“ krautuvės darbuotoja Diana Jakimavičienė „Utenos dienai“ prisipažino, kad iš kolegės, kuri dirbo tądien, kai buvo pavogta senolės kuprinė, išgirdusi apie šį nutikimą labai susinervino – jai itin pagailo močiutės. „Ji mūsų nuolatinė klientė, mėgstanti rinktis prekes iš lentynėlės, kur sudėti besibaigiančio galiojimo produktai su 50 proc. nuolaida. Ateina pas mus kokį kartą per savaitę ir dažniausiai perka juodą duonytę. Ji tokia pozityvi, visą laiką su šypsena, visada šviesiai, gražiai, tvarkingai apsirengusi. Kiek suprantu, tą duonytę ji veža į kaimą, iš kur atsiveža naminio sūrio, sviesto. Kalėdų proga už tai, kad taikome nuolaidas, ji atnešė dovanų grietinės indelį. Visada ateina su ta savo kuprinyte, padedu jai susidėti į vidų duoną, užsegu užtrauktuką“, – pasakojo D. Jakimavičienė.

Apie tai, kad buvo nugvelbta senutės kuprinė, pašnekovei papasakojo tądien dirbusi kolegė. Močiutė nusipirko nenukainotos savo itin mėgstamos „Biržų Senolių“ duonos, įsidėjo ją į kuprinę, o šią paliko ant suoliuko, esančio prie „Norfos“ tualetų, ir nuėjo į parduotuvę. Grįžusi jos neberado.

„Kai sužinojau, kas nutiko, man taip jos pagailo. Galvoju, Dieve, tokia gera ta babytė… Sugrįžusi į mūsų krautuvę ji pasiteiravo, ar dar turime tos duonytės, ir prasitarė, kad jai ypač gaila kuprinytės, kurią buvo pati pasiuvusi. Kai vėliau įdėjome į feisbuką jos nuotrauką, daug kas rašė, kad ji buvusi gera siuvėja“, – sakė D. Jakimavičienė.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės, Jūratės Rutkės, Vytauto Ridiko nuotr.