Edmundas Pupinis: „Šis susitarimas paklos tvirtus pamatus ir Utenos rajono ateičiai“

Rugsėjo 1-ą Seime pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos. Savo parašu jį patvirtino visų parlamentinių partijų pirmininkai. Ką jis reiškia? Kodėl jis apskritai pasirašytas? Kokia jo reikšmė uteniškiams? Apie tai „Utenos diena“ kalbėjosi su Seimo nariu Edmundu Pupiniu, kuris dirbo šio dokumento rengimo grupėje.

Pirmiausia, apie ką yra šis susitarimas ir ką juo bandoma pasiekti?

Sutikime, kad per 30 metų nesugebėjome sukurti stabilios ir be trūkumų veikiančios Lietuvos švietimo sistemos. Daug reformų, pasikeitimų, kurių jau niekas nebespėja sekti. Bėgiai, kuriais juda šalies švietimo traukinys, vis dar nėra tvirti ir, blogiausia, dažnai nebežinome, kur norime nuvažiuoti. Po kiekvienų rinkimų traukinio mašinistai (politikai) vis keičia kryptį ir nusuka ten, kur jiems atrodo geriausia. Šiuo susitarimu siekiama, kad mes, kaip valstybė, turėtume aiškų planą ir tvarkaraštį, kada, kaip ir kuria linkme judame, ir, pasikeitus valdžioms, būtų laikomasi tos pačios krypties, dėl kurios buvo sutarta. Tikslas – tvari, stabili ir nuosekli švietimo politika.

Kaip vyko dokumento rengimo procesas?

Pokalbiai apie bendro susitarimo dėl švietimo poreikį vyko jau pastaruosius kelerius metus. Deja, iki šiol pasiekti bendro sutarimo dėl principinių darbų ir tam skiriamų lėšų nebuvo pavykę. Žiemą pradėjo dirbti naujoji Vyriausybė, kuri sukvietė visų parlamentinių partijų atstovus prie vieno stalo. Kaip vienas iš TS-LKD deleguotų asmenų susitarimo rengimo darbo grupėje dirbau ir aš. Kiekviena partija pateikė savo požiūrį ir siūlymų. Posėdžių metu buvo daug diskutuojama, šlifuojamos formuluotės, kol galiausiai į šį susitarimo tekstą nugulė tai, dėl ko tikrai sutarta. Be to, tekstą gludino ne vien tik politikai, bet ir kitos suinteresuotus grupės – į procesą buvo įtraukta ir Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos švietimo taryba. Tad procesas vyko palyginti sklandžiai.

Dėl kokių svarbiausių dalykų buvo sutarta?

Susitarime iš esmės kalbama apiekokybišką, šiuolaikinį ir naujos kokybės ugdymą, kuris atitiktų 21 a. iššūkius. Nesigilinant į konkrečias detales, susitarime įtvirtintos nuostatos dėl švietimo sąlygų gerinimo, reikiamo finansavimo užtikrinimo, biurokratijos mažinimo, kultūros į švietimą integravimo, neformaliojo vaikų ugdymo krepšelio galimybių išplėtimo, švietimo įstaigų savarankiškumo plėtros, didesnio savarankiškumo ir atsakomybės už švietimo lėšų panaudojimą savivaldybėms suteikimo ir kitų dalykų. Kitaip tariant, susitarimas dėl švietimo – tai susitarimas dėl konkrečių veiksmų ir svarbiausių įsipareigojimų, kurie leis užtikrinti švietimui taip reikiamą stabilumą, finansavimą ir sprendimų tęstinumą.

Kokie pokyčiai numatomi mokytojams?

Mokytojams susitarime skirta labai daug dėmesio. Jame kalbama apie nuoseklios ir tvarios pedagogų rengimo ir persikvalifikavimo sistemos sukūrimą, valstybės įsipareigojimą garantuoti adekvatų atlygį, sudaryti paskatas ir sąlygas visapusiškai tobulėti, siekti karjeros. Tiesa, verta paminėti, jog Vyriausybė jau ir taip nelaukdama ėmėsi veiksmų gerindama sąlygas švietimo pagalbos specialistams. Nuo rugsėjo 1 d. daugiau nei 20 proc. didėja specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų, psichologų asistentų, socialinių pedagogų ir kt. švietimo pagalbos specialistų atlyginimai.

Ar pokyčiams pasiekti numatytas atitinkamas finansavimas?

Susitarime labai aiškiai įvardijami konkretūs finansiniai įsipareigojimai, pateiktos projekcijų lentelės, kiek ir kam lėšų kasmet bus skiriama. Tad dokumentas yra realiai susietas su apskaičiuotomis lėšomis.

Įvairių su švietimu susijusių valstybinių dokumentų matėme daugybę – ar šis susitarimas yra kuo nors išskirtinis?

Sutinku, jog neretai tokio pobūdžio dokumentai atrodo gražiai ir turi gerus tikslus, tačiau realybėje jie ilgam nugula į stalčius. Bet kalbant apie būtent šį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos, ypač daug dėmesio skyrėme tam, kaip jį reikės įgyvendinti. Pačioje dokumento pabaigoje nurodoma, jog Vyriausybė kartu su partijomis kasmet, iki patvirtinant nacionalinį biudžetą, įvertins šio susitarimo įgyvendinimo eigą. Todėl čia yra įtvirtinti ne tik numatomi darbai, bet ir įgyvendinimo priežiūros mechanizmai. Be to, apskritai nėra daug dalykų, dėl kurių sutartų visos pagrindinės šalies politinės jėgos. Kaip gerąjį pavyzdį galiu pateikti susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos gairių, kuriuo sutarta nuosekliai didinti finansavimą gynybai. Bet ir tada viena partija nusprendė jo nepasirašyti. Taigi susitarti dėl esminių dalykų nėra paprasta, kaip tik tai šį kartą pavyko padaryti. Šis susitarimas dėl švietimo kartu yra ir bendrystės bei tarpusavio pasitikėjimo simbolis.

Ką šis susitarimas konkrečiai duoda Utenai?

Pamenu, kai vieno iš anksčiau vykusių susitikimų su uteniškiais metu kalba kaip tik pasisuko apie švietimą. „Ai, nebeaktualu, maniškiai jau seniai mokyklą baigę“, – leptelėjo kažkas iš atėjusiųjų. Ir iš tikrųjų kartais susidaro įspūdis, jog švietimu domimasi tada, kai mokyklose mokosi mūsų vaikai. Kai vaikai pradeda dirbti, švietimo tema tarsi pastumiama į šalį. Bet toks požiūris nėra teisingas. Švietimas yra visa ko pamatas. Utenos rajone turime daug mokyklų, vaikų darželių, kolegiją, profesinio rengimo centrą – nuo jų sėkmės, tiksliau, nuo juose besimokančių vaikų ir ten dirbančių mokytojų įdirbio priklausys, kaip vystysis mūsų kraštas, kaip klestės kultūra, kaip kursis verslai, kaip gyvuos bendruomenės. O mokiniams, mokytojams reikia tinkamų sąlygų, kurių užtikrinimą susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos ir siekta įtvirtinti. Todėl tikiu, kad šis susitarimas paklos tvirtus pamatus visos šalies švietimo sistemai, kartu ir Utenos ateičiai.

Prakalbote apie ugdymo įstaigas – kaip, Jūsų nuomone, tvarkosi Utenos rajono mokyklos?

Kalbėti apie visas mokyklas bendrai būtų sudėtinga, kadangi ugdymo įstaigų padėtis skiriasi. Tai rodo ir skaičiai, kiek mokinių renkasi lankyti vieną ar kitą rajono mokyklą. Mano nuomone, yra labai svarbu tai, jog kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ar kiek uždirba jo tėvai, gautų aukšto lygio išsilavinimą. Ši Vyriausybė netrukus paleis „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurios tikslas – atnaujinti šalies mokyklas ir sudaryti lygiavertes ugdymo sąlygas visiems vaikams. Programai įgyvendinti numatyta skirti 210 mln. eurų investicijų iš ES fondų. Mokyklos galės teikti paraiškas ir už gautas lėšas įsirengti ar atnaujinti laboratorijas, bibliotekas, erdves individualiam mokymuisi ar poilsiui. Mokyklos taip pat galės kelti vadovų ir pedagogų kvalifikaciją, užtikrinti spec. poreikių vaikų integruotą ugdymąsi ar įsigyti mokyklinių autobusiukų mokiniams pavežti.Tūkstantmečio mokyklos suteiks vienodas galimybes mokytis šiuolaikiškoje, aprūpintoje mokykloje visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir šeimos socialinės padėties. Todėl tai yra šansas bent kelioms Utenos mokykloms teikti paraiškas, gauti finansavimą ir taip tobulėti, augti bei modernėti. Be abejo, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, atsižvelgiant į susitarime siekiamus tikslus, turės būti tęsiama ilgą laiką.

Ir pabaigoje – prasidėjo nauji mokslo metai. Ko palinkėtumėte Utenos rajono mokiniams?

Nebijoti kelti sau aukštų tikslų, žengti svarbių, kartais rizikingų žingsnių, nebijoti ir suklysti. Būti smalsiems, jausti malonumą gilintis ir ieškoti. Skaityti, domėtis, mokytis, o pasiekus gerų rezultatų, jais didžiuotis. Mokykloje yra ir bus visko – ir ne tokių gerų pažymių, ir streso, ir bemiegių naktų. Bet ten taip pat laukia pažinimo džiaugsmas, buvimas tarp draugų, pokštai, pirmosios meilės. Visa tai yra gyvenimo žavesys. Jaunystė veža, tik pirmyn!

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Vytautas AUKŠTAITIS

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas