Jau kitą savaitę Lietuvoje prasidės Parlamento rinkimai. Jauniausias kandidatas į Seimą Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje – Gytis Stankevičius.
Gerb. kandidate į LR Seimo narius, trumpai prisistatykite.
Man 32-eji, gimiau ir užaugau Utenoje, medicinos darbuotojos ir ugniagesio gelbėtojo šeimoje. 2007 metais baigęs Dauniškio gimnaziją, studijavau socialinius mokslus ir įgijau viešojo administravimo magistro laipsnį. Daugiau nei septynetą metų dirbu socialinėje srityje. Kartu su uteniške žmona Aušra auginame dukrytę Mėtą, kuriai šiuo metu yra dveji metukai.
Koks Jūsų santykis su politika?
Politinę veiklą pradėjau prieš kelerius metus. Dar besimokydamas mokykloje dalyvaudavau visuomeninėje, vėliau – nevyriausybinių organizacijų veikloje. Nuolat domėjausi ir iki šiol domiuosi tiek valstybės, tiek mūsų rajono valdymo procesais. Priklausau Utenos rajono savivaldybės Šeimos komisijai – einu jos pirmininko pavaduotojo pareigas. Aktyvus įsitraukimas į šias veiklas man suteikė puikių galimybių pažinti mūsų krašto reikalus bei žmonių poreikius. 2019 metais dalyvavau savivaldybių tarybų rinkimuose. Iki šiol dirbu išvien su po šių rinkimų susiformavusios naujos Utenos rajono savivaldybės tarybos frakcijos nariais. Vedinas noro siekti gerų pokyčių mūsų valstybėje ir rajone bei turėdamas stiprų bendražygių palaikymą nusprendžiau žengti naują žingsnį – kandidatuoti šiuose rinkimuose į Seimą.
Kodėl kandidatuojate su liberalais?
Nors save laikau liberalių pažiūrų žmogumi, bet šiuo metu jokiai partijai nepriklausau. Suprasdamas, kad politikui, ypač jaunam, dalyvauti šių dienų rinkimuose be partijų pagalbos dėl įvairių priežasčių praktiškai neįmanoma, sutikau būti kandidatu iškeltas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio. Būtent ši politinė jėga yra artimiausia mano vertybinėms pažiūroms ir politiniams principams. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas kandidatas turi turėti konkrečias pažiūras ir drąsiai joms atstovauti – tą aš ir stengiuosi daryti. Pastaruosius kelerius matus matyta įvairių draudimų ir eilinio piliečio teisių ribojimų politika man buvo nepriimtina. Mano įsitikinimu, valstybė, politikai, valdininkai turėtų labiau pasitikėti savo šalies gyventojais. Niekada nebuvau linkęs pritarti idėjai, jog valdžia visada teisi ir, suprask, geriau žino, ko reikia žmonėms, nei patys žmonės. Tikiu mūsų valstybės piliečių sąmoningumu, atsakingumu, jų noru bei siekiu gyventi savarankiškai – be didesnio valdžios įsikišimo. Taip pat puikiai suprantu ir priimu tai, kad yra įvairių, kitokių nei mano požiūrių, nuomonių ir idėjų, kurios visada reikalauja įsiklausyti. Tik toleruodami ir girdėdami vieni kitus, ieškodami bendrų sprendimų galime sukurti gerovės ir galimybių Lietuvą.
Ką siektumėte įgyvendinti tapęs LR Seimo nariu?
Tiek Lietuva, tiek visas pasaulis šiandien susiduria su neeiliniais iššūkiais. Dėl to, manyčiau, natūraliai iškyla drąsių, ambicingų, tačiau ne mažiau atsakingų, toliaregiškų ir nuoseklių sprendimų poreikis. Kaip niekada anksčiau turime iš naujo pažiūrėti į bendrystę, darną, sutarimą tarp mūsų valstybės valdžios institucijų, politikų ir visuomenės, ko šių dienų politikoje ypač stinga. Aš, kaip jaunas žmogus, tikiu mūsų valstybe, tikiu jos ateitimi ir šalies piliečiais. Tikiu, kad būtent dabar yra laikas ir galimybė mums visiems sutarti dėl bendrų tikslų bei juos kartu įgyvendinti ateityje. Žinau, kad Lietuvą galima valdyti protingai ir ūkiškai, kad investicijos ir biudžeto lėšos gali būti naudojamos pamatuotai bei efektyviai, kad to naudą gali pajusti daugelis. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas mūsų valstybės pilietis gali būti artimas savo šaliai, gali jaustis reikalingas ir svarbus. Žinau, kad daugelio lietuvių, kažkada palikusių gimtinę, ryšiai su šeimomis ir artimaisiais nenutrūko.
Galima būtų išskirti daugybę problemų pavyzdžių ar politikų pažadų, tačiau kai šiandien girdime kandidatus į Parlamentą choru žadančius suremontuoti ypač prastos būklės kelią į sostinę, norisi pastebėti, kad reikia nepamiršti ir žvyruotų gatvių, vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyruota danga, kuriais mūsų rajono gyventojams tenka važiuoti kas dieną. Juk už patogumą ir saugumą kelyje visi atsilyginame pirkdami degalus bei mokėdami akcizo ir kitus mokesčius, tačiau tos lėšos ne visada nukeliauja ten, kur turėtų. Turime rūpintis ne tik patogia mūsų miestų, miestelių ir kaimų gyvenamąja aplinka, bet ir giriomis, draustiniais, kitomis gražiausiomis šalies erdvėmis. Nuostabi mūsų krašto gamta verta ne niokojimo ar trumpalaikės naudos ieškotojų, o norinčių pažinti ir po savęs palikti nepakitusį kraštovaizdį. Turime siekti uždirbti iš turizmo, o ne išteklių, kurie ir taip yra labai riboti. Kitaip tariant, reikia platesnio politikų požiūrio į probleminius dalykus, konkrečių sprendimų ir priemonių, o ne skambių ar populistinių pažadų.
Kodėl Jūs pasirinkote šūkį „Drauge galime daugiau“?..
Nors toks šūkis kai kam gali nuskambėti deklaratyviai, bet būtent ši mintis turi būti mūsų valstybės politikų moto. Nors dar nesukaupiau ilgametės politinės patirties, bet man ne kartą teko įsitikinti, kad skirtingos valdžios ar skirtingi politikai veikdami išvien pasiekia geresnius rezultatus, todėl laimi kiekvienas pilietis. Juk žmogui nėra labai svarbios skirtingos politikų nuomonės, ginčai ar rietenos – svarbiau, kad jį pasiektų politikų sprendimų nauda. Esu įsitikinęs, jog Parlamento narys turėtų būti tarpininkas tarp vietos savivaldos ir nacionalinės valdžios. Utenos kraštui atstovaujantis Seimo narys privalo nuolat rūpintis, kad savivaldybės bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis būtų tiesioginis, konstruktyvus ir naudingas uteniškiams. Išrinktas į Seimą, sieksiu, kad savivaldybės taptų savarankiškesnės ir būtų arčiau paprasto piliečio. Jau dabar aišku, jog dalis valstybės funkcijų visai nesudėtingai galėtų būti perduotos savivaldybėms, nes niekas geriau už vietos savivaldą nežino savo rajono žemės, kelių būklės ar teritorijų planavimo klausimų.
Jūsų požiūriu, kas šiandien Lietuvoje yra svarbiausia ir kokius klausimus reikia spręsti Seime?
Pirmiausia – švietimo klausimai. Kokybiškas ugdymas turi prasidėti nuo ikimokyklinio amžiaus, su galimybe jį gauti kiek įmanoma artimesnėje gyvenamojoje aplinkoje. Ne tik mokiniams, studentams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms turi būti sudaryta patogi bei kiekvienam prieinama galimybė mokytis visą gyvenimą. Esu įsitikinęs, kad būtina neformaliojo ugdymo plėtra ir nuotolinio mokymosi galimybės, o profesinis mokslas turi tapti kiekvieno besimokančio greito starto į gyvenimą tramplinu. Turime dėti bendras pastangas, kad būtų sugrąžinta pagarba mokytojo profesijai, ir tai daryti ne tik deklaratyviai, bet ir realiais skatinamaisiais veiksmais. Tai, mano įsitikinimu, turi tapti kertine bet kurios valdžios nuostata. Reikėtų atsižvelgti ir į švietimo pagalbos darbuotojų trūkumą ugdymo įstaigose, ko pasekmes šiandien jaučia daugelis mokytojų, kurie, mano nuomone, turėtų galimybę visiškai susikoncentruoti tik į ugdymo procesą. Kaip socialinės krypties darbuotojas, manyčiau, kad mobingą ir patyčias švietimo įstaigose turi keisti socialinės-emocinės aplinkos užtikrinimas.
O ką manote apie sveikatos apsaugą?
Aš išskirčiau tai, kad asmens sveikatos apsauga turi prasidėti nuo efektyvaus visuomenės švietimo apie sveiką gyvenseną, visavertę mitybą, kritišką požiūrį į žalingus įpročius, gydytojo ir paciento tarpusavio pasitikėjimo didinimą. Esu įsitikinęs, kad labai svarbu skatinti bet kokio amžiaus žmones mankštintis, aktyviai judėti ir sportuoti, o jų įtraukimas į sveikos gyvensenos propagavimą gali tapti raktu į sėkmingai ir kokybiškai veikiančią sveikatos apsaugos sistemą.
Siekdama išlaikyti ar didinti būtiniausių sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, valstybė turėtų ne palikti šį klausimą regioninėms ligoninėms ar jas valdančioms savivaldybėms, o išvien prisidėti finansiškai prie jaunų specialistų pritraukimo į šias ligonines. Po šios srities finansavimo gydytojų ir pacientų santykių sureguliavimas, adekvataus atlygio už darbą klausimas, tinkamų darbo sąlygų bei geros emocinės aplinkos užtikrinimas turi tapti vienu iš pagrindinių tikslų būsimai sveikatos apsaugos sektoriaus vadovybei.
Jūs, kaip liberalių pažiūrų žmogus, turėtumėte ginti žmogaus laisves ir teises. Ką apie tai manote?
Tikriausiai dar niekada per 30 metų mūsų valstybės piliečių laisvės ir teisės nebuvo taip paminamos, kaip pastaruosius ketverius metus, valdant įvairių draudimų valdžiai. Todėl esu įsitikinęs, kad politikų santykis ir požiūris į mūsų valstybės gyventojus turi iš esmės keistis pastarųjų naudai. Kitaip, praėjus šiems rinkimams galime išvysti dar didesnių apribojimų, dar kvailesnių draudimų ar nepamatuotų įstatymų, kurie vienaip ar kitaip paliestų mūsų visų kasdienybę. Visada pasisakau už tai, kad valstybės, savivaldos institucijose dirbantys politikai ir valdininkai privalo nuolat siekti, jog kiekvienas žmogus būtų vienodai svarbus savo valstybei. Išskirčiau visuomenės bendruomeniškumo skatinimo poreikį, pagalbos įvairias krizes išgyvenusiems piliečiams būtinumą, socialinės atskirties mažinimo klausimą, dėl kurio turėtų sutarti visų partijų politikai, ir galiausiai pradėtų šią įsisenėjusią bei didėjančią problemą spręsti. Man nėra svetimi ir smurto artimoje aplinkoje bei moterų ir vyrų lygių teisių klausimai – šioje srityje visiems politikams dar yra kur padirbėti. Jei jų neišspręsime, šios ydos ir toliau stabdys mūsų visuomenės ekonominę ir socialinę raidą.
Ką norėtumėte pasakyti pabaigoje?
Negaliu pasigirti garsia pavarde ar ilgamete darbo Parlamente patirtimi, tačiau esu pasirengęs įrodyti, kad ir jaunoji politikų karta gali susitvarkyti su iššūkiais bei sprendimų paieška ne ką prasčiau už ilgamečius politikus. Kita vertus, norėdami pozityvių pokyčių mūsų valstybėje, turime ir patys ieškoti pokyčių balsuodami, todėl spalio 11 dieną vyksiančiuose LR Seimo rinkimuose kviečiu palaikyti mano kandidatūrą bei ją iškėlusią Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partiją Nr. 12.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Vytautas AUKŠTAITIS
Politinė reklama bus apmokėta iš Gyčio Stankevičiaus rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. UDU/SM-04