Ignalinos kredito unija (toliau – Unija), priklausanti Jungtinei centrinei kredito unijai KREDA, ne tik vienintelė Ignalinoje finansų įstaiga, atliekanti kontaktinį klientų aptarnavimą bei grynųjų pinigų operacijas, bet ir viena sėkmingiausių mūsų mieste įkurtų ir veikiančių įmonių. Išplėtusi savo padalinių tinklą į aplinkinius rajonus, Unija 2022 metais švęs įkūrimo dvidešimtmetį. Apie pačią pradžią, darbą karantino laikotarpiu ir sėkmės paslaptis pasakojo administracijos vadovė Violeta Čeponienė.

Sukasi ir sunkmečiu

Kaip sakė pašnekovė, Ignalinoje finansinės paslaugos dar prieš kelis metus buvo lengvai prieinamos eiliniams žmonėms, bet pastaruoju metu šioje rinkoje liko tik du dalyviai – „Swedbank“ ir Unija. Anot vadovės, Unija – vienintelė, kuri aptarnauja klientus kontaktiniu būdu, nes norint gauti paslaugas „Swedbank“ skyriuje, reikia registruotis iš anksto. Bet net ir tuomet nėra galimybės gauti viso spektro paslaugų, nes daug jų yra perkelta į elektroninę erdvę. „Mes kol kas laikome frontą, ypač koronaviruso apsuptyje, – kalbėjo V. Čeponienė. – Teikiame tikrai daug kontaktinių paslaugų – atliekame mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas surinkimą, grynųjų pinigų operacijas ir pan. Žinoma, šiuo metu kliento vizitą ribojame iki 15 minučių trukmės ir kol kas sustabdėme komunalinių mokesčių surinkimą.“ Tiesa, Unijos administracijos vadovė pastebėjo, jog vyresnio amžiaus ignaliniečiams toks mokėjimo būdas yra labai priimtinas, patogus ir pageidautinas, todėl gali būti, kad po kurio laiko Unijoje vėl bus galima susimokėti visus mokesčius.

Visgi, pašnekovė pabrėžė, kad Unija ketina mokyti ir pratinti savo klientus prie internetinės bankininkystės, skatinti juos, kad stengtųsi viską atlikti prie kompiuterio namuose arba savitarnos zonose Unijos skyriuose, kur netgi galima atsispausdinti mokėjimo dokumentus, jei to pageidaujama.

Pradžia – sunki ir sudėtinga

Prakalbus apie pačią Unijos pradžią, jos įkūrimą ir pirmuosius nedrąsius žingsnius, V. Čeponienė prisiminė, kad pirmiausia poreikis įkurti tokią finansų įstaigą kilo Ignalinos rajono ūkininkams, kurie, kaip potencialūs klientai, nebuvo įdomūs bei patrauklūs nė vienam tuo metu egzistavusiam bankui. „Mūsų regione tokie klientai itin rizikingi, nes dėl nenašių žemių ūkininkai labai priklausomi nuo gamtos sąlygų ir kitų veiksnių, – sakė pašnekovė. – Atkūrus Nepriklausomybę ir žmonių privačią nuosavybę, kai kurie ėmėsi įvairių veiklų, bet reikėjo investicijų modernizavimui, įrangai įsigyti.“

Anot Unijos administracijos vadovės, prieš beveik 20 metų Ignalinos rajone atsirado aktyvių ūkininkų, kurie subrendo susivienijimui. Tuo labiau, kad iš Kanados, kur labai stipriai išvystyta kooperatinė bankininkystė, atvyko vienos tenykštės kredito unijos „Litas“ atstovai. „Mūsų krikštamotė ir kredito unijų judėjimo pradininkė Lietuvoje Regina Piečaitis iš Kanados atvežė dovanų banko programą, – pasakojo moteris. – Jos paprastai yra labai brangios, todėl jei būtume viską darę savo jėgomis, tikriausiai būtume tik pasvajoję, tuo viskas būtų ir pasibaigę. Taip pat, jei gerai pamenu, kanadiečiai skyrė mums tam tikrą investicijų sumą veiklos pradžiai, kad mūsų šalyje atsinaujintų kooperatinis judėjimas, buvęs stipriai išvystytas tarpukario Lietuvoje.“ Anot jos, kanadiečių išjudinta Kauno žemės ūkio rūmų iniciatyvinė grupė pradėjo važinėti po rajonus, skleisti žinią bei siūlyti pradinį įnašą iki 15 tūkst. litų, kad Lietuvoje pradėtų kurtis kredito unijos. Ignalinos ūkininkų sąjungos nariai 2002 m. susirinko į steigiamąjį susirinkimą, jame buvo išrinktos penkios atsakingos moterys, tvarkiusios visus dokumentus, reikalingus Unijos įkūrimui – Indrė Gruodienė, Danutė Butavičienė, Daiva Laurinčiukienė, Ona Sokolovienė ir V. Čeponienė. Kaip prisiminė Unijos vadovė, metas buvo tikrai sudėtingas, terminai, duoti kapitalo, dalyvių surinkimui ir dokumentų sutvarkymui – trumpi, todėl nebuvo paprasta. Sunkiausia, anot pašnekovės, buvo surasti 50 narių, kuriuos reikėjo įtikinti Unijos nauda ir reikalingumu, išaiškinti paprastiems žmonėms sudėtingus dalykus, kad jie patikėtų ir pasitikėtų. Teko važinėti po kaimus, kaimelius, kalbėti, aiškinti, įrodinėti, prašyti tuometinio Ignalinos rajono savivaldybės mero Bronio Ropės pagalbos, kurią jis suteikė, kaip pats įvardijo, avansu.

Apie vizijas

Šiandien, praėjus beveik dvidešimčiai metų nuo įkūrimo, Unija – ne tik sėkmingai išsilaikiusi finansų rinkoje įstaiga, pritraukusi nemažai Ignalinos rajono klientų, bet ir išplėtusi savo veiklą, t. y. aplinkiniuose rajonuose įkūrusi net penkis padalinius: Švenčionių, Utenos, Zarasų skyrius ir Visagino bei Pabradės kasas. Šiandien Unija turi 5919 tikruosius narius (fizinius asmenis) ir 350 – asocijuotų. „Kai galiu palyginti tai, kas buvo pradžioje, su tuo, ką turime dabar, matau, jog viskas skiriasi kardinaliai, – šypsojosi V. Čeponienė. – Juk buvo, kad kone kiekvieną operaciją atlikdavome rankiniu būdu, pinigų priėmimo ir išėmimo orderius pildydavome ranka. Bankinė sistema buvo labai primityvi, veikusi DOS aplinkoje, dabar turime jau trečią programą, su pirmąja jos net nesulyginamos. Esame tiek pažengę, kad gebame klientus identifikuoti ir aptarnauti per nuotolį.“

Anot pašnekovės, ji itin didžiuojasi tais klientais, kurie su Unija nuo pirmųjų jos dienų. O ypač – pirmaisiais idėja patikėjusiais ūkininkais, kurie, vadovės teigimu, augo kartu su Unija, tobulėjo ir dabar jų ūkiai ne tik modernūs, aprūpinti šiuolaikinėmis technologijomis, bet, galima sakyti, kad yra pavyzdiniai. „Mes juos užauginome iki „bankinio“ kliento, t. y. anksčiau buvę niekam neįdomūs, dabar jie tapo patrauklūs kaip klientai bet kuriam bankui, – sakė moteris. – Visgi, matyt, esame kažkuo išskirtiniai ir patrauklūs, jei klientai lieka mums ištikimi. Manau, esame maža įstaiga, todėl sugebame greitai prisitaikyti prie kliento norų, gal tuo ir esame ypatingi, nors rizikų valdymas sustyguotas ne blogiau, nei bet kuriame banke. Mes keičiamės pagal kliento poreikius.“ V. Čeponienė pabrėžė dar vieną išskirtinę Unijos ypatybę – pasitikėdama šia finansų įstaiga bendruomenė pati kuria sau pridėtinę vertę. Taip yra todėl, kad iš ignaliniečių surinkti indėliai sugrįžta jų kaimynams, pavyzdžiui, kreditų pavidalu, t. y. tie pinigai, kurie investuojami Unijoje, palaiko Ignalinos bendruomenės bendrą gyvenimo lygį. „Visada apie tai svajojau, tokia buvo mano vizija, taigi, važiuojam“, – nusišypsojo pašnekovė.

Siūlomas platus paslaugų spektras

Kaip aiškino Unijos administracijos vadovė, pagal Kredito unijų įstatymą, kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys ir jų įsteigtos įmonės. Taigi, anot pašnekovės, juridiniam asmeniui Unija gali teikti paslaugas tik tada, kai visi įmonės akcininkai yra jos nariai. „Tai yra šioks toks niuansas, dažnai neaiškus nesuprantantiems kooperacijos esmės“, – sakė V. Čeponienė ir pridūrė, jog valstybinės įmonės, bendrijos, visuomeninės organizacijos, kooperatinės bendrovės negali tapti Unijos nariais, jos gali turėti tik kliento statusą, todėl gali atsidaryti sąskaitą, laikyti indėlius, bet joms negali būti išduodamos paskolos. Visiems kitiems verslo subjektams ir ūkininkams, anot pašnekovės, gali būti suteikiamos paskolos verslo pradžios finansavimui, investicinės, apyvartiniam kapitalui, su valstybės garantija ar nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams bei ūkiams. Anot V. Čeponienės, itin patrauklios sąlygos paskoloms, skirtoms verslo pradžiai finansuoti, o lengvatinių paskolų nukentėjusiems nuo koronaviruso kreipiasi juridiniai asmenys iš visos Lietuvos.

Fiziniams asmenims Unija teikia įprastas finansines paslaugas – čia galima gauti visas kasdienės bankininkystės paslaugas (mokėjimo kortelė, elektroninė bankininkystė, pinigų pervedimai, mokėjimai, grynųjų pinigų operacijos ir pan.), pasiimti paskolą (vartojimo, būsto ar būsto su valstybės garantija kreditai) arba pasidėti indėlį. Pasak vadovės, pinigus iš sąskaitos klientai gali pasiimti bet kurio banko bankomate, o jei jie turi pagrindinės sąskaitos paslaugų krepšelį, nuėmimas iki 550 eurų sumos per mėnesį papildomai nekainuoja. „Turime ir momentinio mokėjimo paslaugą, kurią siūlo ne kiekviena kredito įstaiga, – pasidžiaugė pašnekovė. – Turime įdiegę „Smart-ID“ programėlę, artimiausiu metu pasiūlysime naujieną – atsiskaitymą telefonu. Einame koja į koją su laiku.“

Plėsti ir padėti kitiems

Kad ir kokie gražūs bei optimistiniai būtų Unijos ateities planai, deja, Ignalina ir jos rajonas kol kas tik „traukiasi“, t. y. mažėja gyventojų, jie sensta, todėl pagreitį ir plėtrą regionas įgaus galbūt tik po kokių dešimties metų. Pasak V. Čeponienės, pamažu vis dažniau dairomasi į aplinkinius regionus. „Žvelgiant į perspektyvas, mums darėsi liūdnoka, todėl pradėjome plėstis į gretimus rajonus, – sakė vadovė. – Dabar laukia Molėtai. Ne visiems pavyksta pradėti veiklą nuotoliniu būdu. Kita vertus, apie dvejus metus naujas verslas reikalauja vien sąnaudų ir tik po to pradeda atsipirkti.“

Unijos stiprybę ir sėkmės garantą pašnekovė įžvelgė kolektyvo, kurį šiuo metu sudaro 20–22 darbuotojai, vienybėje, susitelkime ir pastangose. „Juk ne Dievas puodus lipdo, – šypsojosi V. Čeponienė. – Labai svarbus darbuotojų supratimas, kantrybė, mokėjimas išlaukti. Reikėjo pradėti su 15 tūkst. litų, darbas buvo ne tik mažai apmokamas, bet kartais reikėjo dirbti ir papildomai neapmokamus viršvalandžius. Turime ne tik uždirbti pinigus savo nariams, bet ir išlaikyti kolektyvą, suteikti jam padorų atlygį. Stambiuose bankuose yra didžiulė struktūra, joje daug visko yra. Mes esame maži, bet darome šimtu procentų tą patį. Taigi, vienam žmogui tenka didesnis krūvis. Jei dideliame banke darbuotojai daugiau mažiau specializuojasi, pasiskirsto funkcijomis, tai pas mus reikia vienam mokėti kone viską. Be to, reikia didelių apyvartų, kad galėtume išgyventi oriai.“ Kaip sakė pašnekovė, jai teko būti vienoje nedidelėje Vokietijos kredito unijoje, tačiau jai sekasi taip gerai, kad ši finansų įstaiga šiuo metu gali įvairiems bendruomenės projektams – jaunoms šeimoms, jaunimui – skirti apie 150 tūkst. eurų per metus. V. Čeponienė tikėjosi, kad kada nors padėti ignaliniečiams galės ir Unija.